Blogo maisto nėra, yra netinkami jo kiekiai

Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės, gerą sveikatą lemia dvasinė harmonija, tinkamas fizinis aktyvumas ir žmogaus fizinius poreikius atitinkantis maistas. „Maisto produktai ligų negydo, tačiau sveikas maitinimasis gali apsaugoti nuo kai kurių ligų, koreguoti ligos eigą bei palaikyti gerą savijautą. Ilgalaikis tinkamas maitinimasis teigiamai veikia sveikatą ir gyvenimo kokybę“, - sakė paskaitą „Kas tai yra sveika mityba“ Šv. Pranciškaus onkologinio centro konferencijoje skaičiusi J.Dobrovolskienė.

Dvidešimt metų dietologės darbą dirbanti gydytoja pasakojo, kad šiuo metu egzistuoja itin daug mitybos „religijų“, kalbančių apie organizmo valymą, dietas pagal kraujo grupę, maisto derinimą. Tačiau ji rekomenduoja vadovautis tuo, kas yra įrodyta tyrimais ir ilgalaike patirtimi.

„Maisto derinimas, valgymas pagal kraujo grupę, organizmo valymas, maisto netoleravimo testai yra sveikos mitybos mitai. Apie daugumą maisto produktų galima pasakyti: blogo maisto nėra, yra tik netinkami jo kiekiai. Visos dietos žurnaluose, laikraščiuose pateikiamos kaip plonėjimo ar storėjimo priemonė. O tai jau paneigia visas dietas. Dietos skirtos sveikam gyvenimo būdui“, - kalbėjo J.Dobrovolskienė.

Kad maistas teigiamai veiktų sveikatą, visų pirma reikia valgymo režimo. Tai reiškia, kad būtina valgyti ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę.

„Žmonės labai dažnai nežino, nei kiek per dieną suvalgo, nei kada. Turėtume žinoti, kad pagrindinis organizmo darbas vyksta iki pietų. Todėl darome didelę klaidą, jei nevalgome pusryčių, o didžiąją dalį dienos raciono suvalgome vakarop. 70 procentų visos dienos maisto normą sudaro pusryčiai ir pietūs“, - sakė J.Dobrovolskienė.

Antras sveikos mitybos žingsnis – tinkamai parinkti produktai. Reikia žinoti, iš ko sudaryti produktai, kuriuos valgome: vienokios medžiagos yra reikalingos tiems, kurie sunkiai dirba ar sportuoja, kitokios – tiems, kurie dirba protinį darbą.

Trečioji ir ketvirtoji taisyklė, norint sveikai maitintis – tinkamai gaminti maistą ir pasirinkti tinkamą jo kiekį.

„Porcijos turi būti ribotos. Maisto reikia tik tiek, kiek žmogus jo sunaudoja kvėpuodamas, dirbdamas ir panašiai. Porcijos sumažinimas nėra dieta. Tai – tik saikingumas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kaip gaminame maistą. Žinome, kad žuvis yra sveika. Tačiau kažin, kiek lieka naudingųjų medžiagų, jei žuvį iškepame džiūvėsiuose ar išverdame riebaluose. Maistas išlieka kokybiškas, jei jį troškiname, iškepame su nedideliu kiekiu riebalų. Tinkamai pasirinkti produktus padeda produktų piramidė“, - kalbėjo J.Dobrovolskienė.

Mitybos piramidės pagrindas – ne maisto produktai, o dvasinė harmonija ir kasdieniniai pratimai bei svorio kontrolė. Tik po to seka grūdiniai produktai ir aliejai, daržovės ir vaisiai, riešutai, sėklos ir ankštiniai augalai, žuvis, paukštiena ir kiaušiniai, pieno produktai. Raudonai mėsai – jautienai, kiaulienai, žvėrienai, sviestui, gyvuliniams riebalams, batonui, baltai duonai, keptoms bulvėms, saldumynams lieka tik pati piramidės viršūnė. Tai reiškia, kad šių produktų skanauti derėtų tik retkarčiais.

„Žmogui sveikesnė yra balta mėsa – paukštiena. Iš tiesų esmė yra ne pačioje raudonoje mėsoje, o tame, kaip ją ruošiame: ilgai kepame, sūdome ir panašiai. Taip apdorota mėsa pavirsta į bombą. Todėl dietologai ir rekomenduoja valgyti baltą mėsą, o bent kartą per savaitę pabūti vegetaru ir mėsos nevalgyti visai. Šis patarimas negalioja mažiems vaikams, nėščioms moterims, kai kuriems onkologiniams ligoniams – visiems jiems mėsos reikia kasdien“, - sakė dietologė.

Pirmosios piramidės pakopos produktai yra patys svarbiausi žmogaus organizmui, nes juose gausu angliavandenių. Jie yra energijos, ląstelienos, kalio, natrio, chloro ir fosforo šaltinis. Todėl duonos, kruopų ar makaronų reikėtų suvalgyti 6-9 porcijas per dieną.

„Devynios porcijos atrodo tiek daug, dažnai žmonės galvoja: reikia suvalgyti tiek porcijų duonos, tiek – daržovių ir mėsos. Kokia čia dieta – persivalgymas. Tačiau viena porcija duonos reiškia 30 gramų sveriančią riekę. Viena porcija grūdinių dribsnių yra tik puodelis – taip pat 30 gramų. Viena porcija kruopų ar makaronų – tik 100 gramų. Pirmajai piramidės pakopai priskiriami ir įvairūs aliejai. Alyvuogių, linų, sojos ar kito aliejaus per dieną rekomenduotina sunaudoti 2-3 šaukštus – pilant ant salotų, kitų maisto produktų. Žinoma, kalbu apie neperkepintą, šviežią aliejų. Aliejus yra antioksidantas, vitaminų A, D, E šaltinis“, - kalbėjo J.Dobrovolskienė.

Kasdieninį maisto racioną turėtų sudaryti 3-5 porcijos daržovių ir 2-3 porcijos vaisių. Dietologai rekomenduoja suvalgyti vieną vidutinio dydžio – 100 gramų – mėgstamą vaisių, 125 gramus smulkintų, virtų ar konservuotų vaisių, 100 gramų uogų bei išgerti stiklinę vaisių sulčių.

„Daržoves skirstau į kopūstines, ankštines, tamsiai žalių lapų, oranžinės spalvos ir lelijines – porai, česnakai, svogūnai. Kasdien reikėtų suvalgyti po vieną daržovę iš kiekvienos minėtos grupės. Du trečdaliai per dieną suvalgomų daržovių turėtų būti šviežios arba virtos. Onkologiniai ligoniai turėtų būti atsargūs, gerdami šviežiai spaustas daržovių ar vaisių sultis. Jas gerti rekomenduočiau tik kas antrą dieną, po pusę stiklinės“, - sakė J.Dobrovolskienė.

Ji rekomenduoja į savo dienos racioną būtinai įtraukti riešutus ir sėklas: suvalgyti jų ne mažiau kaip 20 gramų, tačiau nepiktnaudžiauti. Šiuose produktuose yra gausu ląstelienos, kalcio, magnio, fosforo. Graikiniai riešutai turi polinesočiųjų riebalų, kurie mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

O štai pagrindinės organizmo statybinės medžiagos – baltymų – gausu žuvyje, paukštienoje ir kiaušiniuose. Šių produktų dienos norma – iki dviejų porcijų. Ypač naudingos jūrinės žuvys, nes jose gausu omega-3 riebalų, taip pat fosforo, jodo. Paukštiena suteikia organizmui geležies, kitų mineralų bei B grupės vitaminų.

„Pieno produktai taip pat yra labai svarbūs mūsų organizmui. Jei žmogus netoleruoja šių produktų, derėtų vartoti kalcio papildus. Jei toleruoja, reikėtų per dieną išgerti vieną stiklinę pieno arba kefyro, suvalgyti indelį jogurto, 100 gramų varškės arba 80 gramų sūrio“, - rekomendavo J.Dobrovolskienė.

Dietologė patarė per dieną išgerti vandens ne tiek, kiek prašo organizmas, o 1,5-2 litrus, ir nuramino, kad retkarčiais paskanauti skanaus batono, mėgstamų saldumynų – nieko blogo. Svarbiausia – saikas.

„Nuo stalo pakilti reikia jaučiant nedidelį alkį, nes sotumo jausmas ateina po 15-20 minučių. Sakoma, kad sveikai maitintis reiškia brangiai maitintis. Tačiau sveikatai sugadinti žmogus išleidžia daugiau negu jai išsaugoti“, - sakė J.Dobrovolskienė.

• Rašyti komentarą (10)