|
|
|
Žmonės bereikalingai aliarmuoja dėl šąlančių gulbių
Prasidėjus šalčiams į redakciją vis dažniau paskambina skaitytojai, kuriems rūpi žiemoti pasilikusių laukinių paukščių likimas: žmones ypatingai jaudina ant ledo šąlančios gulbės, ir jie norėtų žinoti, kas privalo pasirūpinti šiais paukščiais. Išvydę ant ledo tupint susigūžusią gulbę, gailesčio apimti kretingiškiai į pagalbą kviečia įvairias tarnybas: aplinkosaugininkus, veterinarijos specialistus, gaisrininkus. „Žmonės pirmiausiai turėtų įsitikinti, ar gulbė tikrai yra įšalusi. Į paukštį reikėtų mesti sniego gniūžtę, ledo gabalą ar kokį pagalį. Dažniausiai paukščiai tik tupi ant ledo susigūžę nuo šalčio, o išjudinti atsistoja ir nukrypuoja. Į ledą paukščiai įšąla labai retai: tik tada, kai nuo šalčio ledu užsitraukia vandens telkinys. Jeigu ledas jau laikosi, gulbė į jį įšalti nebegali“, - kalbėjo Kretingos aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Ričardas Kašėta. Jo teigimu, pasiteisina maždaug tik vienas procentas nerimaujančių žmonių skambučių, o be reikalo trukdoma įvairių tarnybų darbuotojai, ypač ugniagesiai. „Realiai mūsų pagalba gulbėms beveik nereikalinga, - tokių atvejų, kad gelbėtume tikrai įšalusią gulbę, neatsimenu per 17 savo darbo metų. Įprastai jos tupi ant ledo, nes slysta ir nepaeina“, - tikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Gintaras Bruzdeilinas. G.Bruzdeilinas paragino kretingiškius nepasiduoti bereikalingam gailesčiui: gal tuo metu, kai jų tarnybos žmonės siunčiami nuo ledo nukelti paukštį, jų pagalba reikalinga gelbėti skęstantį žmogų ar gesinti gaisrą. Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas–inspektorius Saulius Alonderis patikino, kad žiemą jų tarnyba taip pat sulaukia nemažai pranešimų apie šąlančias gulbes, kurios plaukioja ledu aptraukto tvenkinio viduryje. „Jeigu matome, kad paukštį gelbėti būtina, prašome ugniagesių pagalbos, o po to ieškome geradarių, kurie jį priglaustų. Išgelbėtų paukščių yra priglaudę kaimo turizmo sodybos „Vienkiemis“ šeimininkai, mini zoologijos sodo Salantuose įkūrėjas Mindaugas Ivanauskas. Salantų medžiotojų klubo medžiotojas Zigmas Bertašius pats išgydė sužeistą stirnaitę“, - kalbėjo S.Alonderis. Maisto ir veterinarijos tarnyba, S.Alonderio žodžiais, tik tarpininkauja gelbėjant gyvūną, jų tikroji pareiga – tik įvertinti gyvūno sveikatos būklę. „Mes negalime nurodinėti ugniagesiams ar aplinkosaugininkams, tačiau tarp mūsų tarnybų vyrauja nerašytas įstatymas – padėti gyvūnams“, - tvirtino veterinarijos gydytojas. Besidomint, kas turi pasirūpinti beglobiais gyvūnais, paaiškėjo, jog jau kelerius metus veikia Gyvūnų globėjų asociacija, įkurta prie Aplinkos ministerijos. Jos būstinė yra Kaune, o filialas – Klaipėdoje. „Mes gelbėjame laukinius gyvūnus - sužeistas stirnas, bebrus, kiškius - ir paukščius. Jeigu reikia, vežame juos pas veterinarijos gydytojus, o išgydytus paleidžiame į laisvę arba ieškome globėjų, dažniausiai atiduodame į privačius mini zoologijos sodus“, - kalbėjo Gyvūnų globėjų asociacijos prezidentas Vytautas Gustaitis. Pasirūpinti įšalusiais ir nugaišusiais paukščiais, anot S.Alonderio, privalo seniūnija ir komunalininkai. S.Alonderis mano, kad žmonės visgi per daug lepina laukinės faunos atstovus, ypač gražius vandens paukščius, ir šie įpranta nebepaisyti gamtos dėsnių. Žmonės, jais besirūpindami, padaro lyg ir meškos paslaugą – tie paukščiai nebegali išgyventi savarankiškai, be žmonių pagalbos. Šiuo metu neišskridusios gulbės patraukė Kurmaičių užtvankos ir vandens valymo įrenginių link. Jos būriuojasi ten, kur neužšąla vanduo. *** Gyvūnų globėjų asociacijos atstovai atvyksta ir į Kretingą. Todėl pastebėjus sužeistą gyvūną ar paukštį, V.Gustaitis ragina kretingiškius skambinti ne veterinarijos gydytojams ar gaisrininkams, o į Gyvūnų globėjų asociaciją tel. 8 686 44828 arba 8 687 36888.
|
|
