|
|
|
Ilgiausias žolynų takas sugrįžta į Kretingą
Sausio 15 dieną, minint 239-ąjį Jurgio Pabrėžos gimtadienį, 16 val. Kretingos pranciškonų vienuolyne bus pristatytas ilgiausias iš žolynų nuaustas takas, kurio ilgis - 38 metrai 83 centimetrai. Šio tako sumanytoja - žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ prezidentė Danutė Kunčienė. Pasak D.Kunčienės, vieną rytą ji pajuto norą sukurti kažką gražaus Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Kas tai galėtų būti - rankšluostis, takelis ar kažkas panašaus, - ir pati apsispręsti negalėjo. Bet vėliau, pasitarusi su etnografe, nusprendė, kad tai bus takas: jis tinka ir duonai padėti, taku ateiname ir išeiname iš gyvenimo. Žolynų takas pradėtas austi praėjusių metų sausio mėnesį Kaune. Iš pradžių taką austi buvo kviečiami žolinčiai ir žolininkai, sveikos gyvensenos propaguotojai, kauniečiai. Vėliau, įvairių švenčių metu, prie šio neįprasto proceso galėjo prisidėti ir kitų regionų žmonės. Kretingiškiai taką audė Dvaro šventės metu, palangiškiai – Birutės parko šventėje. - Malonu, kad prie tako audimo prisidėjo ir pamario krašto gyventojai, tautinės mažumos, iš užsienio grįžę žmonės bei iš viso pasaulio į Dainų šventę Vilniuje suvažiavę tautiečiai,- sakė pašnekovė. D. Kunčienės atmintyje išliko įvairiausių tako audimo epizodų. Vienas iš jų - Baltijos kelio diena, kai, lietui lyjant, kelyje Vilnius-Panevėžys stovėjo eilės žmonių, norinčių į taką įausti čia pat surinktus žolynus. Tarp laukiančiųjų lietuje mirko ir jauni kariai su smilgomis rankose. Šis žolynų tako audimas turėjo ne tik edukacinę reikšmę - parodyti, kaip augalai dera vienas prie kito, bet ir pademonstravo žmonių norą bendrauti, prisidėti prie bendro tikslo. - Šiame take yra įpintas žmonių gerumas, nuolankumas, sudėta meilė, tikėjimas, „įaustos“ auksinės vestuvės, Pirmoji Komunija,- teigė D.Kunčienė. Žolių takui austi daugiausia naudoti pelynai, kiečiai, rūgštynės, medžių šakelės. Net 213 rūšių augalų takui austi padovanojo Kauno rajone esantis Dubravos arboretumas (dendrologinė kolekcija, kurioje kaupiami ir saugomi vertingi medžiai bei krūmai). Žolių takas - ilgaamžis ir ypatingas, augalai džiūdami ne tik keičia spalvas, bet skleidžia ir nenusakomus aromatus. Takas buvo audžiamas dalimis. Nuausta per 40 atskirų jo dalių. Metų pabaigoje, susiuvus dalis krūvon, paaiškėjo, jog jo ilgis - beveik keturiasdešimt metrų. Jį užregistravo „Factum“ agentūra ir tikimasi, kad takas pateks į Gineso rekordų knygą. Tūkstančio žolynų takas dedikuotas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai, Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, tėvui Stanislovui bei kitiems didiesiems Lietuvos šviesuoliams. Žolynų takas jau buvo demonstruotas Kaune Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, o dabar atkeliaus ir į Pranciškonų vienuolyną Kretingoje, kur ir bus saugomas. Žolių tako pristatymo metu bus pristatyta ir naujai išleista Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos knyga „Taislius auguminis“, žolininkė Jadvyga Balvočiūtė žada vaišinti žemaitiškų žolių arbata, o žolinčiai – paplotėliais su dumbliu guveiniu pagal J.A. Pabrėžos receptą.
|
|
