|
|
|
2010 metų Savivaldybės biudžetas bloškia atgal į 2007-uosius
Pirmąją naujųjų metų savaitę Kretingos rajono savivaldybėje visas problemas gožia galvosūkis: kaip dirbti, nebankrutuoti, kai 2010 metų Savivaldybės biudžetas, palyginus su 2009-ųjų biudžetu, mažinamas apie 23 proc. - iki 80 mln. Lt. Tokį biudžetą rajono Savivaldybė turėjo 2007 metais. Įvertinus, kad per tą praėjusį laikotarpį išaugo šilumos, vandens kainos, padaugėjo darbuotojų bei atsirado kitų naujų išlaidų, 2010 metų biudžeto nepriteklius yra dar didesnis.
Savivaldybės vadovai, už biudžeto formavimą atsakingi administracijos specialistai 2010-ųjų biudžeto projektą su seniūnais aptarė dar paskutinę praėjusių metų savaitę. Šią savaitę planuojamas šių metų pajamas ir išlaidas svarstė su Kretingos ir Salantų kultūros centrų, M.Valančiaus bibliotekos bei šių įstaigų filialų, rajono socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais. Kaip, kam ir kiek šiemet bus sumažintos biudžeto lėšos, rūpi ne vien biudžetinių įstaigų vadovams, bet ir šiose įstaigose dirbantiems žmonėms, kuriems kyla nedarbo, atlyginimų mažinimo grėsmė. Šį klausimą “Pajūrio naujienos” uždavė Kretingos rajono savivaldybės merui Juozui Mažeikai. Meras apie 2010 metų rajono Savivaldybės biudžeto formavimą - Šių metų biudžeto kritimas apie 23 proc. Savivaldybei yra per daug staigus. Aišku viena - 23 proc. teks mažinti išlaidas. Visiems vienodai, aritmetiškai tų 23 proc. nukirpti nepavyks, tačiau per visas biudžetines įstaigas ir biudžeto išlaidų eilutes pajamų-išlaidų balansą pasiekti reikės. Kažkurias išlaidas teks mažinti ir daugiau kaip 23 proc., to neišvengsime. Planuodami išlaidas stengiamės išlaikyti esamą darbo užmokestį. Reikės ieškoti būdų darbo vietoms išsaugoti. Be nemokamų darbuotojų atostogų, sumažinto darbo krūvio šiemet įstaigos neišgyvens arba teks mažinti etatus. Be svarstymo naikiname etatus, kurie buvo tik popieriuje, be dirbančio žmogaus, o už tą etatą gaunamus pinigus perskirstydavo kitiems. Tokių “popierinių” etatų yra kultūros įstaigose. Savivaldybės administracijos etatus jau peržiūrėjome ir jų sumažinome. Dar žiūrėsime, ko galime atsisakyti. Seniūnijose praktiškai nebėra ką mažinti. Šitame posėdyje (sausio 28 d. rajono Savivaldybės tarybos posėdis,- aut. past.) mažinsime etatus bibliotekose, kultūros įstaigose. Ir švietimo įstaigose - aplinkos etatus, kuriuos turėjome sumažinti praėjusiame posėdyje, tačiau atidėjome. Šiemet vėl teks grįžti prie mokyklų tinklų pertvarkos ir spręsti: kurias švietimo įstaigas likviduoti, o jei ne - kaip jas išlaikyti. 2009 m. iki 15 proc. mokinio krepšelio lėšų galėjome perskirstyti tarp Savivaldybės teritorijoje veikiančių mokyklų, šiemet - tik iki 5 proc., todėl ypač mažoms pagrindinėms mokykloms lėšų neužteks. Jų trūksta ir Kartenos bei Vydmantų vidurinėms. Planuojant tokį sunkmečio, kaip šių metų, biudžetą teks taupyti ir smulkmenoms. Mažiname spaudinių prenumeratą, išlaidas komandiruotėms, automobiliams. Taupysime planuodami turto įsigijimą, esamo naudojimą. Sudaryta komisija, kuri aiškinasi, kuris turtas Savivaldybei yra nereikalingas ir kurį reikėtų parduoti. Štai Kumpikuose biblioteką ir sveikatos punktą planuojame palikti vienam pastate, o buvusias mokyklėlės patalpas parduoti. Formuojant šių metų biudžetą, galvas pasukti turės ir įstaigų vadovai, kurie, galima teigti, likdavo nuošalyje - gaudavo patvirtintą finansavimą. Jei pinigų gaudavo ir mažiau negu tikėjosi, juos sumažino Savivaldybė, o vadovas buvo niekuo dėtas. Šiemet sėdėjome su kiekvienos įstaigos vadovu ir buhalteriu, įpareigojome juos numatyti priemones, kaip įstaiga vykdys veiklą su tai veiklai planuojamomis mažesnėmis lėšomis. Ne visi biudžeto asignavimų valdytojai - įstaigų vadovai - nori prisiimti šią išlaidų mažinimo naštą. Yra tokių, kurie pageidauja, kad tą “karpymą”, kuris šiemet ypač skaudus, ir toliau atliktų Savivaldybės vadovai, administracijos specialistai, taryba. Šiemet lėšų investicijoms iš valstybės nesitikime, žadėjo 300 tūkst. Lt bibliotekos statybai. Tačiau 2010 m. rajono Savivaldybė pradeda vykdyti ES finansuojamus projektus, kurių vertė - apie 60 mln. Lt. Tai ir Vydmantų, Salantų vandens bei nuotekų tinklų, Kretingos nuotekų valymo įrenginių plėtros, Darbėnų vidurinės ir Grūšlaukės pagrindinės mokyklų rekonstrukcijos, Dienos veiklos centro Salantuose prie ligoninės įrengimo, Pastaunyko upelio su tvenkiniais Kretingos mieste valymo ir kiti projektai. Šiems projektams reikia apie 5,4 mln. Lt Savivaldybės pinigų kofinansavimui. Savų lėšų tam nėra. Yra galimybė skolintis. Padedant Lietuvos savivaldybių asociacijai, savivaldybėms 5 proc. yra padidintas skolinimosi limitas. Skolintis ar ne 5,4 mln. Lt šiems projektams kofinansuoti, turės spręsti Savivaldybės taryba. Dabar Savivaldybės skola bankams yra per 14 mln. Lt. Dar turėsime sumokėti 530 tūkst. Lt lizingą už Kretingos ligoninės įsigytą įrangą. Tai paskutinis mokėjimas už ligoninės pirktą įrangą ir technologijų atnaujinimą. Taupėme jau ir pernai, ir taikytos taupymo priemonės, išlaidų suvaržymai pasiteisino. Už pusę gruodžio mėnesio sumokėjome atlyginimus, kai kitos savivaldybės liko daug blogesnėje finansinėje padėtyje. Tikiu, kad bendromis pastangomis susiveržus diržus, rajono Savivaldybė ir jos įstaigos sėkmingai atliks savo funkcijas ir šiemet.
|
|
