Naujųjų išvakarėse liko be namų

„Nesinori net skaičiuoti nuostolių. Prireikia kokio įrankio – tik tada susivoki, kad jis su visais daiktais pražuvo ugnyje“,- vakar sakė 44 metų Kęstutis Lukauskas, kurio dabar didžiausias rūpestis – kuo greičiau sutvarkyti ir atstatyti gaisraviete virtusius savo namus Gintarų kaime, Kartenos seniūnijoje.

Dešimtmetį kurti namai per akimirką virto nuodėgulių krūva. Atstatyti savo namus – didžiausia Kęstučio Lukausko svajonė.

K.Lukauskas su savo šeima – 30 metų žmona Inga, jųdviejų septynmete dukra ir 12 metų sūnumi – Naujųjų metų šventės negalėjo sutikti savo namuose. Šie tapo vien nuodėgulių krūva – dešimtmetį kauptą turtą nusinešė gaisras, kilęs gruodžio 30 dieną.

„Žmona spėjo pačiupti tik asmens dokumentus. Gaisras akimirksniu apėmė visą namą. Sudegė ir visos turėtos santaupos, už kurias ketinau pavasarį šiferinį stogą pakeisti nauju“,- pasakojo K.Lukauskas, kurio dabar didžiausia svajonė – atstatyti namus.

Prisimindamas nelaimės dieną, K.Lukauskas pasakojo apie gaisrą sužinojęs iš žmonos skambučio telefonu. „Tuo metu, kaip ir paprastai, darbavausi miške, o žmona buvo namuose. Kai atpuoliau į namus, nieko nebebuvo įmanoma išgelbėti – ugnis buvo įsiplieskusi. Pamačiau streso apimtą ir nuo dūmų juodą žmoną, o vaikai, basi išbėgę į lauką, išsigandę klykė“,- kalbėjo K.Lukauskas.

Tik vėliau jam sūnus papasakojo prieš gaisrą matęs kažką kibirkščiuojant garaže. Gali būti, kad dėl elektros instaliacijos gedimų įsiplieskusi ugnis iš garažo perėjo į prie pat jo esančias gyvenamąsias patalpas.

„Visi namai buvo pilni dūmų. Žmona pasakojo bėgiojusi su gesintuvu, bet vis nesimatė liepsnos. Nebuvo aišku, kas dega ir ką gesinti“,- sakė K.Lukauskas.

Jis sakė, kad vaikai niekaip nesusitaiko su tuo, kad gaisre pražuvo jų augintinis – Sargis. Nors ir vaikų kviečiamas, išsigandęs šuo pasislėpė po lova, kur jo kūną vėliau rado ugniagesiai.

K.Lukauskas prisipažino, kad apie prarastą turtą stengiasi negalvoti – kad liūdnos mintys neatimtų iš jo vilties ir ryžto. Svarbiausia, anot jo, kad visi liko gyvi ir sveiki.

„Ir iki nelaimės gyvenome kukliai. Mums daug nereikia, o maisto atsargų dar turime. Nesu girtuoklis, esu sveikas, kaip nors atstatysiu ir namus,- optimizmo stengėsi neprarasti K.Lukauskas. – Todėl net nejauku prašyti paramos“.

K.Lukauskas negailėjo gerų žodžių žmonėms, jo šeimai suteikusiems pagalbą: vieni stoja į talką tvarkant gaisravietę, kiti davė rūbų, batų, pažadėjo buitinės technikos. Aukas iš Kartenos seniūnijos gyventojų šiomis dienomis rinks ir bendruomenės nariai.

„Padėsime, kiek tik galėsime. Sunkmečiu nelaimės ištiktiems žmonėms mažiau begali padėti darbovietė, žmonės“,- mano karteniškis Rimantas Kubilius, kurio šeima Lukauskus apgyvendino savo namuose.

Tačiau K.Lukauskas viliasi kuo greičiau įrengti statybinį vagonėlį, kurį kaip laikiną pastogę pasiūlė Gintarų kaimo gyventojai Domicėlė ir Justas Ramonai. Apsigyvenus vagonėlyje, anot K.Lukausko, nebereiks važinėti iš Kartenos į Gintarus prie laikomų gyvulių – jie augina keturias kiaules, dvi karves.

Prašo paremti

Norintys pagelbėti gaisro ištiktai šeimai aukas gali pervesti į šią Ingos Kazimeraitytės sąskaitą: LT827300010012425832 („Swedbankas“). Pagalbą galima pasiūlyti ir kreipiantis į Kartenos seniūniją.

• Rašyti komentarą (30)