Jurginai – paskutiniai rudens žiedai

Nors jau atėjo ruduo su lietumi ir vėjo gūsiais, tačiau Darbėnuose gyvenančios Liudmilos Juškevičiūtės kiemą vis dar puošia rudeninių gėlių žiedai. Labiausiai akį traukia margaspalviai jurginai. Šioje sodyboje jų auga per 30 rūšių - 150 kerų.

Liudmila Juškevičiūtė sakė, kad jurginai dėl ilgo žydėjimo – vienos iš mėgstamiausių jos gėlių.

Pirmieji jurginai dabartinėje L. Juškevičiūtės sodyboje buvo pasodinti 1963 metais. Viena jurginų rūšis išliko iki šių dienų.

Pasak pašnekovės, šį ciklameno spalvos jurginą, kuris dabar vadinamas „mamos jurginu“, jos motina gavo iš pažįstamos. Jis atgabentas iš Prancūzijos dar kolūkių ir tarybinių ūkių laikais.

Sodyboje auga ir „Onutės jurginas“. Jurginą atsivežė iš Suvalkijoje gyvenusios aštuoniasdešimtmetės tetos Onutės. Nors tetos seniai nebėra tarp gyvųjų, tačiau jos vardu pavadinta gėlė saugo tetos atminimą.

Dažnai sakoma, kad jurginai – rudens gėlės, tačiau, anot L.Juškevičiūtės, jos pražysta dar liepos mėnesį ir žydi iki šalnų. Kitos daugiametės gėlės žydi gerokai trumpiau.

- Kai rugpjūčio mėnesį pražysta visi jurginai, per jų žiedus net lapų nebesimato. Pro šalį važiuojantys žmonės stabteli jais pasigėrėti, - apie savo mėgstamiausias gėles pasakojo darbėniškė.

Anksčiau, nors ir nebuvo tiek daug jurginų rūšių, tačiau dažnai jie puošdavo sodybas, keldavo savo margaspalves galvas palei tvoras. Vėliau jurginai lyg ir buvo primiršti, tačiau dabar vėl ateina į madą. Jų galima įsigyti ir parduotuvėse. Parduotuvėje pirktus jurginus neturintiems jų auginimo patirties ne visada pavyksta išsaugoti per žiemą. Geriau peržiemoja ne atvežtiniai, o jau Lietuvoje užaugę gumbai.

Jurginų gumbus reikia išskaidyti. Pasodinus didelį jurgino kerą dar nereiškia, kad jis užaugs vešlus ir gausiai žydės. Išdalinus kerą, svarbu žiūrėti, kad liktų sveikas „kakliukas“, iš kurio vėliau ir išaugs daigai.

Kad pražydę jurginai atrodytų gražiai, moteris pataria bent kartą per savaitę apžiūrėti juos ir nuskinti nužydėjusius žiedus. O kad žiedai būtų didesni ir gausiau žydėtų, pataria išskinti ir šoninius pumpurus.

Pašnekovė mano, kad gal taip prižiūrimi jos jurginai ir išlieka nepakitę – žiedas išlaiko savo spalvą ir formą. Kartais jurginus užpuola amarai. Moteris sakė juos naikinanti specialiai tam skirtu preparatu „Deciu“ arba jurginų lapus apipildama po skalbimo likusiu muiluotu vandeniu.

Kai pirmosios šalnos pakanda jurginus, ji nupjauna jų stiebus ir juos palieka, kol bus gražus oras. Tada gumbus iškasa, apdžiovina, o paskui, kaip pati sakė, lyg kūdikius ant rankų neša į rūsį.

Kad nurauti jurginai nesusimaišytų, juos rauna pagal spalvą. Per vasarą kiekvieną kerą aplankiusi po šimtą kartų, atmintinai žino, kokios spalvos jurginas kur auga.

Užaugintų jurginų kerus pavasarį parduoda, tačiau pelnas už įdėtą triūsą - menkas. Artimieji net pyksta, kad jos sodybą baigia „užkariauti“ jurginai. Tačiau gyventi be jurginų - nebeįmanoma, nes visą gyvenimą šios gėlės supo ją. Anot pašnekovės, auginti jurginus esąs tarsi jų giminės bruožas. Ir šiandien prisiminimuose išlikę visur išdėlioti džiūstantys jurginų kerai.

Parduodama jurginą, L. Juškevičiūtė pirkėjui parodo ne tik nuotrauką, bet pasiūlo ir apsilankyti, pažvelgti į tikrą gėlės žiedą.

Nors darbėniškė sakė norinti nebedidinti jurginų skaičiaus, tačiau sunku susilaikyti – šiemet po tokio pažado sau vėl įsigijo penkis kerus: vienus gavo dovanų, kitus – išsimainė.

Pašnekovė sakė, jog pati augindama gėles, dovanų gėlių žiedų beveik negaunanti. Todėl džiaugiasi savo išaugintais žiedais.

Kad nuskinti jurginų žiedai kambaryje ilgiau džiugintų akį, merkiant į vandenį moteris pataria įpilti arbatinį šaukštelį acto ar padeginti jų kotelius, nuskinti lapus.

• Rašyti komentarą (1)