|
|
|
Luošas benamis apsigyveno po vaikystės buto langais
Savanorių gatvės 22 namo gyventojai redakciją prašė pagelbėti luošam vyrui, kuris daugelį metų gyveno jų name, tačiau atsidūrė gatvėje. Pastarąjį mėnesį žmogus apsigyveno kieme, po savo vaikystės buto langais, ir šaltas naktis leidžia miegmaišyje. „Šuns ar katės nepaliksi lauke, o čia - gyvas žmogus ir dar – invalidas. Nejaugi taip ir bus paliktas sušalti“, - stebėjosi gyventojai.
Nusibosdavo gulėti ligoninėse Ant plikos kiemo žolės, ploname miegmaišyje, gulėjo ir dūmą traukė 56-erių Vytautas Karčiauskas. Šalia – du ramentai. V.Karčiauskas sakė, jog sunkiai beatsistoja: visai nebevaldo kairės kojos, ties dešine išvestas drenas, ir vyras šlapinasi į pūslę. Greta stovįs Rimantas Rocius sakėsi esąs jo giminaitis, atnešęs šiltą antklodę. Prieidavo vienas kitas kaimynas. Įsikalbėjus visi tvirtino, jog prie tokio vaizdo jau įpratę: iš ligoninių grįžęs Vytautas jau kelerius metus taip ir gyvenąs - tai laiptinėje, tai palapinėje kieme, o šįsyk – ant plikos žolės. V.Karčiauskas atviravo, jog nuo mažumės jis gyvenęs viename iš to namo butų. Tačiau po motinos mirties, prieš 5 metus, pagal testamentą butas atitekęs jos anūkui ir Vytauto sūnėnui Adolfui Rociui. Kurį laiką jis gyvenęs pas Adolfą, tačiau šį pavasarį jam mirus, Vytautas galutinai netekęs pastogės. Dabar jo motinos bute gyvena kitas sūnėnas, kuris ne tik neįsileidžiąs vidun, bet net draudžiąs gulėti po jų buto langais. Kaimynai jį išgujo ir iš laiptinės, nes ėmę būriuotis girtaujantys draugai. Anksčiau V.Karčiauskas sakė dirbęs pas ūkininką Kurmaičiuose. Tačiau pernai kovą, lūžus šlaunikauliui ir kelio girnelei, vyras pateko į Klaipėdos ligoninę. Pusantrų metų jis blaškėsi po Klaipėdos, Kartenos, Salantų slaugos ligonines, gyveno pas Motinos Teresės seseris Kretingoje. Tačiau ilgėliau neužsibūdavo nė vienoje iš šių vietų. „Man nusibosta ligoninėse be gryno oro ir draugų. Aš esu gamtos vaikas, pasiilgstu saulės, todėl ir pabėgu. Teresietės išvijo, nes nutvėrė išgėrinėjant. Taip ir gulėsiu čia, kol nusibaigsiu, - prisipažino žmogus ir šmaikštaudamas pridūrė. - Gal mane greit išveš į „laumalius miglos pūsti“. Vadinasi – niekur. Toks mano mėgiamas pasakymas“. Nori priekaištauti visuomenei Kaimynai tvirtino, jog pagrindinės miesto tarnybos žino, kad V.Karčiauskas nakvoja ant plikos žemės. „Kiek sykių atvažiuodavo policija, bet neimdavo: kur jį dės – ar į areštinę? Greitoji irgi neima, jam nereikalinga skubi būtinoji pagalba. Seserys jį įtaiso į ligonines, jis vėl sugrįžta prie savo namų“, - kalbėjo pavardės nenorėjęs pasisakyti kaimynas. Kaimynė Inga sakė, jog jos motina parūpina Vytautui virto maisto, už kurį sumoka jo sesuo Virginija Oželienė. „Gėda už Vytautą: jis - nelyginant skaudulys, kurio negalime pašalinti be jo paties noro. Jis pats pasirinko tokį gyvenimo būdą, - verkdama pasakojo V.Oželienė, beje, buvusi ilgametė Socialinės paramos skyriaus darbuotoja. – Ko tik mes, seserys, nedarėme: išrūpinome gyvenamą plotą – nepagyveno, gal 10 sykių gydėme nuo alkoholizmo – pabėgdavo, lankydavome jį slaugos ligoninėse – ilgai nepabūdavo. Jis tik prieš mėnesį sugrįžo iš Salantų slaugos ligoninės. O į savo namus negalime įsileisti, nes – maža vietos ir dėl girtavimo. Išgėręs jis būna labai agresyvus“. V.Oželienė sakė išrūpinusi Vytautui invalidumo pašalpą, spalį baigiasi jos galiojimo terminas. Reikės pasirodyti gydytojams, bet ar jis benorės eiti, svarstė moteris. Ji mano, kad brolis tyčia įsitaiso matomiausiose miesto vietose, kad būtų lyg visuomenės priekaištas ir visi jo gailėtųsi. Palapinę buvo pasistatęs ir stadione. Vytautas prisipažino turėjęs žmoną bei du vaikus, bet išsiskyręs ir vaikų seniai nematęs. Tik žinąs, jog jiedu dabar – užsienyje. Ar reikalingi nakvynės namai Rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė teigė, jog jų tarnyba V.Karčiausku vis pasirūpindavo – apgyvendindavo slaugos namuose. Tačiau šįkart jiems nebuvo pranešta apie tai, kad jis vėl sugrįžo ir yra be pastogės. Artėjant žiemai, mano D.Blagnienė, padaugės ir benamių. Todėl ji paragino kretingiškius apie beglobius žmones informuoti jų tarnybą tel. 53068. Jos manymu, Kretingoje nėra būtinybės steigti nakvynės namus. „Benamių mūsų rajone nėra tiek daug, kad nerastume kur jų apgyvendinti. Kiekvieno benamio situacija – skirtinga: ieškome jo artimųjų, apgyvendiname slaugos namuose ar pensionatuose. Jeigu yra bėda, gavę signalą važiuojame iškart“, - teigė vadovė. Rajono meras Juozas Mažeika tvirtino, jog prieš porą metų visgi buvo svarstyta galimybė steigti nakvynės namus Kretingoje. Tačiau tam reikalingos nemažos lėšos, o rimtos būtinybės nėra. „Buvo gauta signalų tik apie pavienius atvejus. Dažniausiai problemų kyla dėl tų, manyčiau, visgi likimo nuskriaustų žmonių, kurie nenori būti globojami - nepakenčia tvarkos ir pabėga iš slaugos namų ar teresiečių prieglaudos“, - kalbėjo meras. Redakcijos žiniomis, V. Oželienės ir kaimynų rūpesčiu savaitgalį V.Karčiauskas vėl buvo apgyvendintas Motinos Teresės seserų prieglaudoje.
|
|
