- Labai svarbus. Mokytojai mane ir auklėjo, ir mokino. Mokytojas man buvo pavyzdys. Ypač šiltai prisimenu savo auklėtoją, kuri mokė istorijos. Mano laikais mokytojui buvo skiriama daugiau pagarbos ir vaikai buvo kitokie: nerūkė, nesikeikė, klausė pedagogų.
Raimondas Glazunovas:
- Mokytojus prisimenu su pagarba, kaip pavyzdžius – taigi jų žodis man buvo svarbus. Šiais laikais neteisinga būtų sakyti, kad dabar vaikai negerbia mokytojų. Juk ne visi tokie – ir gerbia, ir klauso, ir mokytis nori. Mūsų laikais blogiukų irgi buvo. Nereikia visur įžvelgti tik blogį.
Bronė Jesevičienė:
- Mokytojai mano laikais buvo griežti, bet teisingi, todėl visi gerbėm ir juos, ir tai, ką jie mums sakė ar patarė. Esu dėkinga savo lietuvių kalbos mokytojui: buvau tinginė, o jis vertė mane mokytis. Užtat iki pat šiol nesu pamiršusi taisyklingos rašybos.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ,
fotografavo Darius ŠYPALIS
