Tortus kepantis vaikinas svajoja apie jūrą

Torto, kurį moka iškepti septyniolikmetis kretingiškis Algis Liebus, receptą žino tik penki žmonės. Tie, kurie ir perdavė vaikinui torto paslaptį. A.Liebaus šventinis kepinys, kuriam pagaminti prireikia dviejų dienų, yra papuošęs ne vienų vestuvių, krikštynų, iškilmingų vakarėlių stalą. „Kartais žmonėms tortą net gaila prapjauti“, - sakė antrus metus į kulinarijos paslaptis besigilinantis vaikinas.

Virėjo specialybę studijuojantis Algis Liebus pasakojo, kad kulinarui labai svarbu patogus ir geras peilis. Jis tokį dovanų gavo iš savo tetos virėjos.

Kaip iškepti dešimt kilogramų sveriantį, baltu kremu ir iš vaisių preciziškai išraitytomis gėlėmis papuoštą tortą A.Liebus sužinojo iš savo tetos Romualdos, dirbusios virėja ketvirtį amžiaus, ir mamos Rasos. „Kulinarija man buvo įdomi nuo pat mažens. Kartu su mama ir tetomis sukinėdavausi virtuvėje, žiūrėdavau, kaip jos gamina. Man patiko tas procesas, todėl paprašiau, kad ir mane pamokytų. Prieš dvejus metus išmokau kepti vaišių puošmeną – tortą. Kai žmonės jį užsisako, žino, tik kokius produktus nupirkti. Tačiau kepinio receptas, proporcijos yra mūsų šeimos kulinarinė paslaptis“, - pasakojo A.Liebus.

Vien iškepti ir sutepti firminio torto paplotėlius užtrunka penkias valandas. Tada reikia laukti kitos dienos, kad būtų galima papuošti. Pasak jaunojo kulinaro, sunkiausias dalykas yra torto puošyba: reikia preciziškai išpjaustyti vaisius, juos susukti, kad šie taptų panašūs į gėles.

„Iš apelsino ir greipfruto išsuku rožes. Taip pat puošybai naudoju braškes, obuolius. Torto skonis yra įtikęs daugeliui žmonių. Turiu ir nuolatinius klientus, kurie tortą užsisako svarbesnėms progoms. Kitų tortų kol kas kepti nesimokau, nes iškepti tikrai gerą yra labai sudėtinga“, - kalbėjo A.Liebus.

Vaikinas šiais metais pradėjo studijuoti Klaipėdos turizmo mokykloje. Dėl specialybės net neabejojo – bus virėjas.

„Kodėl sakoma, kad štai – vaikinas domisi kulinarija, kaip įdomu ir keista. Kodėl keista? Įprasta. Juk yra net posakis: vyrai – geresni virėjai ir kirpėjai. Kadangi man tikrai labai patinka gaminti valgį, buvo labai aišku, ką studijuosiu. Mokykloje dabar mus moko visko. Man viskas ir įdomu, ir gaminti patinka viską, išskyrus žuvį“, - pasakojo A.Liebus.

Jo silpnybę maisto menui žino jau visi: todėl ant vaikino stalo – krūva dovanotų kulinarijos knygų, draugai ir artimieji žino, kad Algį nudžiugins virtuvėje praverčiančiais įrankiais ir prietaisais.

„Virėjui labai svarbūs geri peiliai. Turiu visokiausių – mažų, didelių. Tačiau mano rankai maži peiliai netinka, mėgstu tetos dovanotą didelį peilį, su kuriuo pjaustau viską. To peilio darbui visuomet paprašydavau, kai padėdavau tetai. Ji virėja dirbo 25 metus. Kadangi išvažiavo į užsienį, savo mėgiamiausią ir patogiausią peilį padovanojo man“, - sakė A.Liebus.

Vaikinas pasakojo, kad įkvėpimą kulinariniams gaminiams pasufleruoja ne tik knygos ar tvarkingai surūšiuoti receptai iš interneto, bet ir fantazija bei ekspromtas.

„Ruošdamas maistą kitiems esu sau reiklus: esu taip išmokytas, kad ir stalas, ir patiekalai privalo būti papuošti. Tačiau kai reikia gaminti sau pačiam, būna taip: aha, tą ir aną matau šaldytuve, į lėkštę - ir valgau. Žinoma, kai rengiu savo ar kitų gimtadienį, vakarėlį, viską darau labai atsakingai. Be to, kai turiu galimybę, mėgstu improvizuoti: kokius randu produktus, iš to ir stengiuosi ką nors pagaminti. Tereikia tik žinoti, kas su kuo dera, o toliau – tik fantazija, ir viskas pasiseks“, - patirtimi dalijosi A.Liebus.

Ruošdamas vaišes įvairioms progoms ir dar įvairesniems žmonėms būsimas virėjas pastebėjo, kad lietuviai patiekalo išvaizdai ir pateikimo būdui nėra išrankūs: svarbiausia, kad visko būtų daug ir labai skaniai.

„Pirmoje vietoje mūsų tautiečiams yra gausa. Kuo daugiau – tuo geriau. Aišku, įvertinus gausą, svarbu ir išvaizda. Juk pirmiausia mes valgome akimis, tik po to kąsnį dedame į burną. Tenka ruošti tokias vaišes, kur privalu pagaminti įdarytą paršelį, stalą papuošti „duonos šuliniu“ ar „vaisių kalnu“. Bet pastebėjau, kad šventėse populiariausia yra įdaryta žuvis, vištiena, vyniotiniai. Ir, be abejonės, - saldumynai. Jie lietuviškuose vakarėliuose yra itin svarbi detalė. Juk tam ir reikia mano torto“, - kalbėjo A.Liebus.

Nors virėjo darbo subtilybes dar tik studijuoja, A.Liebus jau žino, kad darbo greičiausiai jam nepritrūks – arba dirbs kartu su mama, arba įsidarbins virėju laive.

„Dirbti virėju laive yra mano svajonė. Net norėjau stoti į jūrininkų mokyklą – kad turėčiau visas teises dirbti laive. Tačiau kai pamačiau reikalavimus – apstulbau: jie nerealūs. Todėl pasirinkau turizmo mokyklą. Tačiau stengsiuosi iš visų jėgų, kad mano svajonė išsipildytų“, - patikino A.Liebus.

• Rašyti komentarą (13)