|
Menininkai atsigręžė į gamtą
Visą savaitę Palangos Botanikos parke dirbę floristai iš Lietuvos, Latvijos, Kazachstano, Italijos, Tailando ir Šveicarijos įrodė, jog užtenka minimalių gamtos išteklių, kad būtų galima sukurti originalias aplinkos dekoracijas.
Pirmą kartą Lietuvoje ir Palangoje surengtame tarptautiniame žemės meno festivalyje „Landart“ menininkai pateikė skirtingas savo vizijas, kaip į gamtos peizažą gali įsilieti meno kūriniai. Floristikos specialistai kūrė iš to, ką rado parke: iš nukritusių šakų išsiraitė tęstinės medžių ir kelmų šaknys, tarp medžių pakibo lapuoti voratinkliai, žolynų dangą pakeitė kankorėžių kilimai, o per parko kalvą nusirangė samanų žaltys. Menininkai savo kūriniams parinko tokias vietas, kuriose eksponatai atrodė esantys gamtos dalis: lietuviai visą Botanikos parko tvenkinį apjuosė žema šakų tvora, o jų iš šakų sukurti kupstai su šermukšnių karūnomis išdygo pamiškėje. Italijos menininkų sprendimu medžius apkabino stilizuoti žmonės, taivaniečiai į parko žolynus išplukdė valtį be dugno. Į visa tai pažvelgti atidžiau pasiūlė šveicarai: jie iš žolių ir samanų susuko žiūronus, pro kuriuos atsivėrė parko vaizdai su floristų kūriniais. Filosofinę žemės meno festivalio mintį išsakė kanadiečių menininkai. Pasak jų, visi mes esame iš dangaus bei sujungti su gamta ir kiekvienas grįžtame į žemę. Šiame festivalyje menininkai susitapatino su žeme, kurdami meną iš jos pačios gėrybių. Tarptautinio festivalio dalyviai lankėsi ir Kretingoje – apžiūrėjo Kretingos muziejaus žiemos sodą. Menininkai paskaitose aptarė žemės meno prasmę ir reikšmę, kalbėjo apie Lietuvos želdynus, stebėjo kostiumų šou, diskutavo apie jūrinių erelių išsaugojimą.
|