Menas padeda nugalėti ligą

Tapybos darbai, išsiuvinėti rankdarbiai, rankomis siūti žaislai – visa tai atrodytų įprasta, jei ne žinojimas, kad kruopštūs ir išdailinti eksponatai iš jų autorių pareikalauja didžiulių pastangų bei jėgų. Kasmet išvykas surengianti Parkinsono ligos bendruomenė pirmą kartą susirinko į meninės krypties konferenciją, kurioje dalyvavo ir kretingiškės menininkės: tapytoja Genovaitė Čijauskaitė ir kryželiu siuvinėjanti Marijona Jurkienė.

Kretingiškės Genovaitė Čijauskaitė (kairėje) ir Marijona Jurkienė taip pat priklauso Parkinsono liga sergančių žmonių draugijai. Moterys susitikime pristatė savo kūrybos darbus.

Moterys, kaip ir kiti konferencijos dalyviai, dalijosi savo istorijomis: kaip sunki liga nuvedė į meno pasaulį, kuriame teptuku, siūlais, šokiu, daina įmanoma suvaldyti nepagydomą Parkinsono ligą.

„Siuvinėti pradėjau tada, kai išėjau iš darbo. Buvo taip liūdna – turėjau ko nors griebtis. Dėl ligos man sunku į lėkštę įsipilti sriubos. Dar sunkiau, kai reikia bendrauti su žmonėmis – pradedu jaudintis, taigi - ir drebėti. Tačiau kai paimu į rankas adatą, siūlus – viskas kitaip. Seniau siuvinėdavau net naktimis, nes susirgus Parkinsonu, gali užklupti nemiga. Man siuvinėjimas, kitiems - kitokie menai padeda kuriam laikui suvaldyti ligą ir bent trumpoms akimirkoms ją pamiršti“, - kalbėjo beveik šešiolika metų Parkinsono liga serganti kretingiškė M.Jurkienė.

Apie meno galią klastingai ligai kalbėjo ir tapytoja G.Čijauskaitė. Pasak jos, būna tokių dienų, kai liga taip suriečia, jog vos spėjusi išspausti dažų tapybai, ji būna priversta grįžti atgal į lovą ir laukti lengvesnių dienų.

„Vis dėlto, kad ir kaip sunku, menas, be jokios abejonės, turi didžiulių galių ligai. Kas mėnesį lankausi pas gydytojus ir jie pastebi tapybos daromą įtaką. Kai susirgau Parkinsonu, daktarai man iš karto pasakė, kad jokiu būdu nemesčiau tapybos. Nes tai – gydymas“, - pasakojo G.Čijauskaitė.

Pasak Lietuvos Parkinsono draugijos pirmininkės pavaduotojos Adelės Jarušaitienės, Lietuvoje apie meno terapiją Parkinsono ligoniams prabilta neseniai, nors meno daromą įtaką sveikatai patys sergantieji yra pastebėję prieš daugelį metų.

„Kai Parkinsono liga sergantis ligonis patiria teigiamas emocijas, jį visai kitaip veikia vaistai. Jei ligonis nervinasi, patiria stresą, medikamentai veikia labai blogai. Todėl galima sakyti, kad menas, saviraiška ligoniams padeda suvaldyti ligą. Tam tikri meniniai užsiėmimai kiekvieną veikia skirtingai. Pavyzdžiui, Marijonos rankos, kai ji pradeda siuvinėti, savaime pačios bėgioja po siuvinį. Nors vieną iš pagrindinių Parkinsono ligos požymių – tremorą, arba drebėjimą, – iš tiesų sunku suvaldyti. Kiti ligoniai paprasčiausiai nurimsta, pagerėja jų nuotaika. Tačiau svarbiausia, kad menas atitraukia nuo nieko neveikimo, gelbsti nuo depresijos, kuri yra dažna Parkinsono ligos palydovė“, - sakė A.Jarušaitienė.

Pasak jos, Parkinsono ligos bendruomenei šiuo metu priklauso apie 400 ligonių. Tarp jų yra ir tapytojų, ir rankdarbių meistrų, ir fotografų, poetų, choreografų, muzikantų, kompozitorių. Visi jie ligą tarsi apgauna, nepasiduodami silpnumui, ir susigyvena su nepagydoma liga.

„Parkinsonas – tai ir nemiga, ir nerimas, o ir depresija nuolat stovi už lango. Tačiau emocijos nuo viso to gelbsti. Todėl šiais metais pirmą kartą Šventosios sveikatos centre „Energetikas“ nusprendėme surengti konferenciją, patirties mokyklą „Vilties krantas“, kurioje galėtume pasidalinti ne tik naujovėmis, patirtimi, bet ir gera nuotaika. Atliekame muzikinę mankštą, dainuojame. Turime ne tik vizualiojo meno, literatūros atstovus. Turime ir žinomą kompozitorių Petrą Bagdonavičių, nusipelniusį choreografą Stanislovą Vaitkevičių. Šie žmonės buvo pristatyti Pasauliniame Parkinsono kongrese Vašingtone – kaip pavyzdys ligai nepasiduodančių ir toliau kuriančių žmonių“, - kalbėjo A.Jarušaitienė.

Moteris pasakojo, kad susirgus Parkinsono liga labai svarbu neužsisklęsti, nebėgti nuo žmonių – bendrauti yra labai svarbu, nes tai suteikia teigiamų emocijų.

„Meninės krypties konferencija norėjome atkreipti dėmesį į tai, kad Parkinsono ligonis gali tiek pat, kiek ir sveikas žmogus. Norėtųsi, kad visuomenė nebijotų ligonių. Taip – Parkinsonas nepagydomas, liga progresuojanti. Tačiau su ja reikia susidraugauti. Menas ir bendravimas padeda tai padaryti. Mes apie ligą nekalbame. Mes tiesiog gyvename gyvenimą“, - sakė A.Jarušaitienė.

• Rašyti komentarą (0)