Ankstyva javapjūtė jau pripildė aruodus

„Kretingos grūdų“ bendrovės grūdų saugyklų vadovas Vitalijus Kvietkauskas teigė, kad elevatoriai – jau beveik pilni. Šiuo metu daugiausiai atvežama vasarinių rapsų.

Beveik visus užsakymus jau įvykdžiusi bendrovė „Kretingos grūdai“ šiemet keliomis savaitėmis anksčiau pristabdė grūdų priėmimą. Ar šiemet bereikės grūdų, priklausys nuo to, kaip seksis jų perpardavinėtojams.

Bendrovės „Kretingos grūdai“ grūdų saugyklų vadovo Vitalijaus Kvietkausko teigimu, šiuo metu elevatoriuose – apie 80 tūkst. tonų grūdų: kviečių, miežių, rugių, maistinių bei pašarinių kviečių, kvietrugių, avižų bei žirnių, rapsų. Dar kiek – ir aruodai bus visiškai pilni.

„Įprastai tiek grūdų pripildydavome rugsėjo 15-20 dienomis. Dabar – mažiausiai 10 tūkst. tonų didesnis kiekis negu tokiu laiku ankstesniais metais. Nėra buvę tokių metų, kad grūdų atvežtų šitiek daug“,- sakė V.Kvietkauskas.

Greitesnį aruodų pilnėjimą lėmė ne tik didelis javų derlingumas, bet ir ankstesnė javapjūtės pradžia.

Užsakymai – viršyti

Bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdomasis direktorius Steponas Baltuonis paaiškino, kad didžiąją dalį bendrovės priimamų grūdų superka perpardavinėtojai, vadinamieji treideriai.

„Norime atlikti daugiau paslaugų kitiems, o savo gamybai perkame tik minimalų kiekį grūdų – ne daugiau kaip 8 tūkst. tonų“,- sakė S.Baltuonis.

Pagal sutartis „Kretingos grūdai“ treideriams yra įsipareigoję priimti nustatytą kiekį grūdų, juos išdžiovinti, išvalyti ir sandėliuoti. Vėliau treideriai šiuos grūdus gabena į kitas šalis, kur juos perdirba ar perparduoda kitiems.

„Kretingos grūdai“ yra pasirašę sutartis su „Linas Agro“, „Agrochema“, „Agrorodeo“, „Agerona“, „Avena Nordic Grain“, „Biofuture“, „Litagros grūdai“, „Baltic Agro“, „Scandagra“, „Eurokorma“, „Getreidelager“.

Anot S. Baltuonio, šiuo metu priimtas visas treiderių iš anksto pageidautas kiekis grūdų, o kai kurie limitai viršyti net keliais tūkstančiais tonų. Kol kas dar 7,5 tonos rapsų ir grūdų trūksta tik „Linas Agro“ užsakymams.

Lietuviški grūdai „stringa“ rinkoje

Ar „Kretingos grūdai“ dar priims grūdų, priklauso nuo to, kaip treideriams seksis parduoti derlių pasaulinėje rinkoje.

Treideriams išvežus grūdus, dabar esančius saugyklose, jas bus galima užpildyti naujais.

„Šiuo metu elevatorius tuština „Agrorodeo“, „Biofuture“, „Getreidelager“ atstovai. Tikimės, kad kitą savaitę vietos atlaisvins daugiau treiderių. Kiekvieną savaitę su jais derimės“,- sakė S.Baltuonis.

V.Kvietkausko žiniomis, grūdai iš Lietuvos į tarptautinę rinką patenka nelengvai. „Treideriai „stringa“ Europoje. Nors Lietuvoje grūdų kaina šiemet žemesnė, bet europiečiai linkę pirma vartoti savo šalies produkciją, o ne atvežtinę. Lietuva užaugina daugiau kaip 3 mln. tonų grūdų, o suvartoja tik vieną. Taigi 2 mln. tonų javų „pakimba“ ore. Vis dėlto anksčiau ar vėliau jie bus parduoti“,- kalbėjo V.Kvietkauskas.

Dauguma mūsų rajono ūkininkų yra pabaigę javapjūtės darbus, jiems belikę suvežti tik vasarinių rapsų derlių.

Be to, ne visi ūkininkai ir skuba parduoti derlių. Stambesnieji ūkininkai turi savo džiovyklas ir sandėlius, todėl juose gali laikyti savo javų derlių. S.Baltuonis teigė, kad esama ūkininkų, kurie apie 1,5 tūkst. tonų sandėliuoja jų bendrovėje, ir svarsto, kam ir už kiek parduoti.

Pasak grūdų rinkos žinovų, iš karto grūdų nepardavę ūkininkai rizikuoja: vėliau kainos dar gali ir augti, ir kristi.

„Liko tie, kurie pavėlavo pasėti: pavasarį uždelsta diena - kita javapjūtę pavėlina keliomis savaitėmis“, - sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus.

Pelnas – nulinis

Labiau negu stabdomas grūdų priėmimas mūsų rajono ūkininkus jaudina maža šiųmetė supirkimo kaina. Ūkininkai teigė, jog grūdų supirkėjai laikosi kone vienodų kainų, o kai kurie delsia su jais atsiskaityti. S. Navickas su savo sūnumi 380 ha plote augina kviečių, miežių, rapsų, kvietrugių, avižų. „Avižų niekas nenori. Todėl neverta nė pjauti – aparsiu ir tiek“,- sakė ūkininkas.

Pernai nemažai pinigų išleidęs trąšoms, kitkam, šiemet S.Navickas ketina derlingumą skatinančių priemonių atsisakyti – nebus iš ko.

Abejoja, ar kainą lemia tik rinka

„Mums aiškina – esą orientuojamasi pagal rinkos kainą. Būtų įdomu sužinoti, kur konkrečiai jie tokią randa. Teko girdėti, kad vienas Aukštaitijos ūkininkas pats gabeno grūdus į Vokietiją ir ten pardavė. Nors pats samdė sunkiasvorį transportą, tačiau uždirbo dvigubai daugiau negu Lietuvoje. Todėl ir kyla abejonių mūsiškių skelbiama rinkos kaina“, - kalbėjo A.Stonkus.

S.Navicko manymu, ūkininkai yra nepajėgūs patys susirasti supirkėją, nesinaudodami tarpininkų paslaugomis.

„Neįmanoma vienam gaminti, eksportuoti, parduoti ir perdirbti žaliavą. Tokiu atveju reikėtų turėti kur kas didesnius plotus javų. Mums lieka pasitikėti tik tarpininkų sąžiningumu“,- sakė S.Navickas.

• Rašyti komentarą (13)