Mokslo metų pradžia – išbandymas ir vaikams, ir tėvams

Tinkamai pasirengti mokyklai – tai ne tik pramokti skaityti ar rašyti. Daug svarbiau, kad vaikas geba bendrauti su bendraamžiais, mokytojais ir neabejoja savo jėgomis. Tik tuomet galima tikėtis, kad Rugsėjo 1-ąją simbolizuojančio varpelio garsas ir pakylėta nuotaika užgoš vaiko nerimą dėl pažinties su nauja mokyklos aplinka.

Kad mokykloje seksis puikiai, neabejoja ir būsimas pirmokas Justas Kripas bei jo mama Janina.

Kol mokinys mokykloje nesijaus savas, tol jis nepajėgs mokytis ar parodyti gabumų. Todėl ir tėvai, ir mokytojai turėtų padėti vaikui kuo greičiau įsilieti į naujos mokyklos gyvenimą.

Adaptacijos periodą išgyvena visi mokiniai, tačiau jautriausiai – pirmokai ir penktokai. Užduotį, kaip tapti jau susiformavusio kolektyvo nariu, turi išspręsti naujokai.

Laukia mokyklos

„Noriu. Pirmąją dieną bus šventė, o antrąją – jau pamokos“, - paklaustas, ar nori eiti į mokyklą, abejoti neleido septynmetis Justas Kripas. Būsimasis Marijono Daujoto vidurinės mokyklos pirmokas sakė jau susipažinęs su savo mokytoja ir yra įsitikinęs – ji būsianti gera.

„Reikėjo susidraugauti su pieštuku. Pieštukas gali supykti, jei jį per daug spausi. Man pavyko susidraugauti, todėl laukiu, kada vėl galėsiu piešti“,- apie tai, ką veikė per pirmuosius susitikimus su būsima mokytoja, papasakojo Justas.

Jo mama Janina Kripienė mano, kad sūnui gerai seksis mokykloje: jis lankė darželį, o taip pat – ir priešmokyklinę grupę, todėl moka ne tik skaityti ir rašyti, bet ir draugauti su bendraamžiais.

„Justas pasitiki savimi, orientuojasi aplinkoje, yra komunikabilus ir draugiškas“, - sakė J.Kripienė.

Moteris tikisi, kad gerai seksis ir jos vyresniajam sūnui – 14 metų Laurynui, kuris Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje pabaigęs 7 klases, šiemet lankys Pranciškonų gimnaziją.

Pasak J.Kripienės, pakeisti mokyklą Laurynas pasiryžo pats, sužinojęs, kad M.Daujoto mokyklą ketinama paversti dešimtmete.

„Jis turi tikslą baigti gimnaziją, siekti aukštojo mokslo. Jam patinka mokytis, todėl ir anksčiau namie atlikdavo ne tik mokytojų paskirtas namų užduotis, bet ir pasimokydavo papildomai“, - sakė J.Kripienė.

Puikiai besimokantis Laurynas tikisi, kad naujoje mokykloje jis sutiks bendraminčių, kuriems mokytis bus įdomus užsiėmimas, o ne sunki pareiga.

Lengviau – atėjusiems su grupe

Kretingos Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Raimunda Viskontienė pastebi, kad lengviau adaptuojasi tie vaikai, kurie į mokyklą ateina su jau pažįstamu bendraamžių kolektyvu: būsimi pirmokai – iš vieno darželio, penktokai – tos pačios pradinės mokyklos.

„Vieno kolektyvo vaikų neišskirstome – būdami kartu jie jaučiasi drąsiau naujoje aplinkoje. Nuolat bendradarbiaujame su vaikų darželiais ir pradinėmis mokyklomis. Todėl būsimi mokytojai su vaikais gali susipažinti iš anksto. Pirmieji susitikimai organizuojami jau vasarį“, - sakė R.Viskontienė.

Kad būsimieji pirmokai jaustųsi drąsiau, jie su tėvais pakviečiami ir į mokyklos koncertą, surengiamą baigiantis mokslo metams. Dar keletą dienų pradinių klasių mokytojos būsimiems mokiniams organizuoja užsiėmimus, ekskursijas po mokyklą. Šiuose keletą dienų vykstančiuose susitikimuose gali dalyvauti ir vaikų tėvai.

Jei yra galimybė, su būsimais penktokais iš anksto susipažįsta ir būsima klasės auklėtoja.

Sudėtingiau, jei vaikas į mokyklą ateina ne su grupe. Todėl R.Viskontienė tėvams pataria ilgai nedvejoti ir apsispręsti, kur vesti savo vaiką – kad jam liktų laiko susipažinti su mokykla, būsimu klasės auklėtoju.

„Ar pavyko vaikui adaptuotis, sprendžiame ne pagal pažymius, o jo elgesį: ar drąsiai jaučiasi, nesidrovi atsakinėti“, - sakė R.Viskontienė.

Pirmokams numatytas pusės metų adaptacijos laikotarpis, penktokams – vieno trimestro. Tuo metu mokytojai, norėdami padrąsinti penktokus, jų žinių nevertina neigiamais pažymiais.

Pasibaigus adaptacijos terminui pedagogai aptaria, kaip vaikams sekėsi prisitaikyti prie mokyklos tvarkos. Šia tema su tėvais kalbasi ir klasių auklėtojai. Taip pat anketomis apklausiant mokinius, tėvus, mokytojus, ištiriamas kiekvienos klasės mikroklimatas.

Pasibaigus adaptaciniam periodui, tėvai pakviečiami ir į atviras pamokas.

Adaptuotis reikia ir tėvams

„Pasikeitimus išgyvena ne tik vaikai, bet ir tėvai. Jei tėvai labai jaudinsis, kaip jų atžalai seksis mokykloje, vaikas perims nerimą ir sunkiau adaptuosis. Tai vadinama „savaime išsipildančia pranašyste“. Taigi šia tema nereiktų kalbėtis valandų valandas – pakanka paaiškinti: kaip tėvai eina į darbą, taip paaugę vaikai – į mokyklą. Svarbiausia, kad vaikas žinotų – jei bus sunkumų, pagalbos galės kreiptis į tėvus“, - kalbėjo Kretingos pedagoginės-psichologinės tarnybos direktorė Ingrida Mineikienė.

Pasak jos, vaikui mokykloje bus lengviau prisitaikyti, jei jis žinos, kas ten laukia. „Kartais būsimi pirmokai nuteikiami, kad mokykloje bus daug draugų, su kuriais jie galės bendrauti. O kai vaikas ateina į mokyklą, sužino, kad dar reikia ir mokytis, klausytis mokytojo, atlikti tam tikras užduotis. Tai vaikui reiktų paaiškinti iš anksto“,- sakė I.Mineikienė.

Pastebima, kad geriau naujoje aplinkoje jaučiasi savimi pasitikintys, šeimoje mylimi vaikai. Tačiau perlenkus lazdą – ėmus vaiką pernelyg dažnai girti – jis mokykloje patirs šoką, sužinojęs, kad yra bendraamžių, gebančių už jį ką nors padaryti geriau.

Svarbus mokytojo elgesys

Pasak I.Mineikienės, penktokams, perėjusiems prie dalykinės sistemos, tenka prisitaikyti prie daug mokytojų, jų skirtingų reikalavimų. Todėl geriausia, jei klasės auklėtoja iš anksto susipažįsta su būsimais penktokais. Kai vaikai pradeda mokslo metus, auklėtojo pagrindinis tikslas – sustiprinti, suvienyti klasės kolektyvą.

Svarbus vaidmuo klasės vadovui tenka ir į mokyklą atėjus naujokui. Mokytojas turėtų iš anksto nuteikti klasę – pranešti, kad ateis naujokas, paskatinti būti draugiškiems.

„Jei naujokui ir tenka išgirsti nemalonių replikų, reikia turėti mintyje, jog tai – tik kelių mokinių nuomonė. Įprastai klasės dauguma nėra nusiteikusi priešiškai, todėl kas nors iš tylinčiųjų turėtų parodyti iniciatyvą ir pakalbinti naują bendraklasį“,- sakė I.Mineikienė.

Anot pašnekovės, adaptacinis periodas vidutiniškai tęsiasi apie 2-3 mėn. Tačiau pastebėjus, kad vaikas pernelyg liūdnas, užsisklendęs, nebenori eiti į mokyklą, tėvai turėtų pasikalbėti su tėvais. O prireikus – pravartu kreiptis į specialistą: mūsų rajono mokyklose dirba 5 psichologai, dar 4 – Pedagoginėje-psichologinėje tarnyboje.

• Rašyti komentarą (0)