Per savaitę – 500 medinių šaukštų

Vasarą - nė dienos be dirbtuvių ir medžio: Salantuose darbščiąją Domarkų trijulę – brolius Aurimą ir Lauryną bei jų pusbrolį Žilviną iš Laivių – pažįsta turbūt kone kiekvienas vietinis. Arba bent jau namuose turi jų praktiškų ar meniškų medžio dirbinių – šaukštų, padėklų, cukrinių.

(Iš kairės) Aurimas, Žilvinas ir Laurynas Domarkai didžiąją savo laisvalaikio dalį praleidžia medžio dirbtuvėse – mokosi naujovių ir gilina jau įgytus įgūdžius.

Dar paauglystėje prisijaukinę medį vaikinai su savo dirbiniais nebijo konkuruoti Kaziuko mugėse Vilniuje, o jų darbai jau senokai yra iškeliavę ne tik už Salantų, bet ir už Lietuvos ribų.

Apie savo mokinius Salantų gimnazijos mokytojas Aloyzas Pocius juokavo: vyrukai jau galėtų ir į pameistrius pretenduoti - greitai mokosi, tik kartais tingi dirbtuves susitvarkyti. Pasak A.Pociaus, Aurimas, Laurynas ir Žilvinas - nekalbūs vyrai, tačiau darbštūs ir į medžio darbų užsiėmimus varu varyti nereikia: patys čia mielai darbuojasi. Nors ir nekalbūs, pačiame bulviakasio įkarštyje užklupti vaikinai nesibrangindami ir nedaugiažodžiaudami sutiko papasakoti apie savo hobį.

Pasak dvidešimtmečio Aurimo, šaukštų dirbinimu jis susidomėjo visiškai atsitiktinai. Jo pavyzdžiu pasekė ir devyniolikmetis brolis Laurynas. Jis labiau pamėgo skaptuoti padėklus. Penkiolikmetis vaikinų pusbrolis Žilvinas nusprendė, kad į rankas kalto neims, o stos prie staklių – tekinti cukrinių dangčių, ruošinių šaukštams, mentelėms.

„Jei reikia dovanos – nėra problemų. Bet štai – visi giminaičiai, draugai ir pažįstami jau apdovanoti. Tačiau nuolat domimės naujienomis. Ne tik todėl, kad atvažiavus į muges reikia prilygti ar pranokti konkurentus, bet ir todėl, kad ir patiems nusibosta gaminti tą patį. Pavyzdžiui, iš pradžių šaukštai buvo tiesūs, paprasti. Dabar jie – jau riesti, įmantrių formų, įvairiausių dydžių – mažyčiai ir didžiuliai, skirti tik interjerui papuošti“, - kalbėjo A.Domarkas.

Pasak vaikinų, mokytis meistrystės paslapčių tenka labai greitai: medžio dirbėjų yra daug, tad dirbiniai turi būti kokybiški ir išskirtiniai.

„Žmonės dažniausiai nori dirbinių iš ąžuolo, tad iš jo daugiausia ir gaminame šaukštus, padėklus, cukrines. Ąžuolo mediena yra spalvinga ir ištepus aliejumi atsiskleidžia įvairūs dryžiai, ornamentai. Impregnuota uosio mediena pabąla. Padėklams taip pat naudojama liepa. Specialiomis medžiagomis impregnuoti dirbiniai kuo puikiausiai tinka buityje – juos galima drąsiai naudoti, plauti, šveisti“, - sakė A.Domarkas.

Vaikinai pasakojo, kad norinčių turėti jų dirbinių netrūksta: kas dovanoja kaip suvenyrus, kas naudoja buityje, o kas išveža ir į užsienį – Baltarusiją, Lenkiją.

„Draugai jau yra pripratę, kad dalį savo laisvalaikio praleidžiame dirbtuvėse. O ir patiems draugams mūsų hobis yra naudingas – paprašo mūsų dirbinių. Jų turi turbūt visi Salantai“, - kalbėjo A.Domarkas.

Anot jo, būna tokių dienų, kad tik spėk suktis – ypač, kai reikia pasirengti mugėms. „Kai Kretingos rajono mokyklose vyko mokytojų streikas ir nereikėjo eiti į mokyklą, per savaitę išdrožiau 500 šaukštų. Tačiau imti ruošinį, skaptuoti, suteikti jam formą, šlifuoti nėra darbas – greičiau būdas atsipalaiduoti, malonumas“, - sakė A.Domarkas.

• Rašyti komentarą (4)