|
|
|
Už pagalbą policijai padėkos nesulaukė
Policija nuolat ragina žmones būti aktyviems kovojant su nusikalstamumu. Tačiau ne visi į šį prašymą atsiliepę sulaukia padėkos žodžių. Kretingiškis 35 metų Sigitas Daukša abejoja, ar antrą kartą pasielgtų taip pat. Jis padėjo sulaikyti 38 metų Edmundą Salį, kuris į policijos pareigūnus buvo nukreipęs užtaisytą šautuvą. Laisvės gatvėje gyvenantis S.Daukša atsitiktinai pateko į įvykio sūkurį: jo namo laiptinėje E.Salys bandė pasislėpti nuo pareigūnų. Namuose buvęs S.Daukša per langą pamatė atbėgančius ginkluotus policininkus. Todėl jis nuėjo prie buto laukujų durų – per akį išvydo nepažįstamą vyrą, besitaikantį į pareigūnus. S.Daukša pasakojo tyliai pravėręs duris ir priėjęs iš už nugaros čiupo E.Saliui už abiejų rankų ir jas pakėlė į viršų. Tuomet pribėgę policijos pareigūnai E.Salį surakino antrankiais ir sulaikė. Vietoj padėkos – apklausa „Tuomet net nekilo abejonių, kaip elgtis. Tik dabar nežinau, ar dar kartą rizikuočiau savo gyvybe“, - sakė S.Daukša, buvęs policininkas. Vyras už pagalbą iš policijos pareigūnų nesulaukė padėkos žodžių. „Kai paskambinau paklausti, kas atsitiko, už ką tą vyrą sulaikė, pareigūnai paprašė nesikišti, esą ne mano reikalas. Tačiau reikalas vėl tapo „mano“, kai sulaukiau kvietimo į prokuratūrą apklausai“, - sakė S.Daukša. Šią bylą kuruojantis Kretingos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Svajūnas Petravičius patvirtino, kad S.Daukša yra pripažintas liudininku, jis jau yra apklaustas. Ar S.Daukšai teks dar lankytis prokuratūroje, liudyti teisme, S.Petravičius negalėjo pasakyti, motyvuodamas, kad ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Apdovanojama retai Apie tai, ar dažnai žmonės padeda policijos pareigūnams, kalbėjomės su laikinai Kretingos rajono policijos komisaro pareigas einančiu Andriumi Grabiu. - Kodėl pasakodamas apie įvykį nepaminėjote Sigito Daukšos, kuris padėjo sulaikyti E. Salį? - Kol kas vyksta tyrimas, ne visos aplinkybės yra aiškios. Tiesiog jis tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje. Gerai, kad šįkart viskas laimingai baigėsi, tačiau plikomis rankomis stoti prieš ginkluotą žmogų yra pavojinga. - Ar dažnai tokios pagalbos sulaukiate? - Prieš keletą metų žmogus Jokūbave sulaikė žudiką – už šį poelgį jis buvo apdovanotas. Yra aktyvių, visuomeniškų žmonių, kurie nenusisuka matydami pažeidimus. Tačiau reiktų įvertinti situaciją. Pavyzdžiui, kažin, ar vienas nuramintų grupę įsismarkavusių jaunuolių. Be to, nežinosi, ar nusikaltėlis apsvaigęs, ar jo elgesį galima prognozuoti, gal jis turi pasislėpęs peilį. - Manote, kad pareigūnų darbą reiktų palikti pareigūnams? - Taip. Svarbiausia – žmogaus sveikata ir gyvybė, o tik po to – jo turtas. Todėl neverta rizikuoti dėl menkniekio - pakanka pranešti policijai, ir pareigūnai reaguos. - Ar pagrįsta baimė, kad tapus nusikalstamos veikos liudininku, teks dalyvauti ilguose teisminiuose procesuose? - Priklauso nuo situacijos. Nusikaltimo liudininkai apklausiami, jie gali būti kviečiami į akistatas, teismą. Tačiau nėra taip baisu, kaip žmonės įsivaizduoja, kad „užtampys“. Kartais žmonės, paskambinę ir pranešę apie kelių „erelius“, kitus pažeidėjus, perspėja, kad nori likti nežinomi. Be to, veikia ir anoniminis telefonas. Policija dirbti be visuomenės pagalbos yra nepajėgi. - Ar tokiems žmonėms atsidėkojama? - Kartais jie yra apdovanojami, skiriamos ir piniginės premijos. Galima įteikti padėkas ne tik ministro ar generalinio komisaro, bet ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato vardu. Tai nėra dažni atvejai, nes siekiama, kad piniginės premijos netaptų verslu.
|
|
