|
|
|
Restauruos unikalų paveikslą
Kretingos broliai pranciškonai ir parapija išsikėlė atsakingą užduotį – per labai trumpą laiką, ligi spalio 4-osios, restauruoti titulinį bažnyčios paveikslą. Tądien, minint Šventąjį Pranciškų, bus bus švenčiami Pranciškonų ordino 800 metų ir Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios 400 metų jubiliejai. Šis paveikslas unikalus tuo, kad buvo nutapytas ant metalo skardos ir yra didžiausias tokia technika atliktas kūrinys Lietuvoje. Jo restauravimui reikalinga surinkti 250 tūkst. Lt. Paveikslo neišims iš rėmo
Paveikslo, kuris ir vaizduoja apreiškimo Švč. Mergelei Marijai sceną, aukštis yra 3,32 m, plotis – 2,16 m. Jis kabo už centrinio bažnyčios altoriaus. Anot Kretingos katalikų bažnyčios parapijos komiteto pirmininko Antano Lukausko, restauruoti titulinį paveikslą yra labai sudėtinga dėl to, kad jo negalima nukabinti nuo sienos. Jis kabo 3 metrų aukštyje, dirbti teks ant pastolių. Atkurti paveikslą yra patikėta vilniečio restauratoriaus Stanislovo Stanionio ateljė menininkams. S.Stanionis restauravo ir centrinį Kretingos bažnyčios altorių. „Technologiškai atkurti šį paveikslą yra sudėtingiau negu įprastą, nes jo negalima išimti iš rėmo. Išimant būtų pažeistas pats rėmas, kuris yra labai prastos būklės: sukapotas kinivarpų, ėdamas pelėsio, sutrūnijusios medinės detalės. Paveikslas kabo ant absidės - galinės bažnyčios sienos, tad mūrui šąlant ir šylant medinis paveikslo rėmas plėtėsi ir traukėsi, jį pažeidė drėgmė“, - apie restauravimo sudėtingumą pasakojo S.Stanionis. Titulinio paveikslo rėmas su kolonomis, restauratoriaus žodžiais, yra tarsi centrinio altoriaus „brolis“ – pastatytas vienu metu ir yra vienalytis architektūros prasme: medžio piešinys primena žydrą marmurą, dekoruotą rausvomis gyslelėmis ir tamsiai mėlynais ūkais. Per 400 metų rėmas buvo šešis sykius uždažytas skirtingais dažais. Dažyta maždaug kas 50 metų. Tuos sluoksnius teks kruopščiai nugremžti ir atkurti autentišką marmuro raštą. Itin didelio kruopštumo reikės atkuriant rėmą puošusias šv. Petro ir Pauliaus skulptūras, šešis žvakidžių laikiklius, tris baroko vazas: kai kurios detalės išvis neišliko. Tačiau pats titulinis paveikslas, S.Stanionio įsitikinimu, yra vėlesnio laikotarpio kūrinys: jis galėjo būti nutapytas XVIII a. pabaigoje arba XIX a. viduryje. „Tapybos braižas leidžia manyti, kad paveikslą tapė vietinis meistras, gal net kas nors iš pačių vienuolių“, - sakė restauratorius. Paveikslas nerūpi valstybei
Šio nykstančio paveikslo likimu, A.Lukausko žodžiais, rūpinasi tik broliai pranciškonai ir parapijos tikintieji. Kultūros paveldo departamentas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už kultūros vertybių saugojimą, tam liko abejingas.
„Kai teikėme dokumentus dėl centrinio altoriaus restauravimo, altorius ir šis, už jo esantis paveikslas, buvo registruotas kaip vienas objektas. Tačiau skirdami lėšas, paveldosaugininkai jį išbraukė. O šį pavasarį gavome jų raštą, kad paveikslas yra įregistruotas kaip atskiras objektas. Ir vėl reikėtų iš naujo rengti dokumentus: tai reikalauja nemažai laiko ir lėšų. Ir dar nežinia, ar valdininkai įžvelgtų jo restauravimo būtinybę“, - kalbėjo A.Lukauskas. Anot jo, savo eilės laukia dar 6 bažnyčios altoriai. Dabar svarbiausias rūpestis – sutvarkyti titulinį paveikslą ir jo aplinką. Bažnyčios lankytojai galės patekti už centrinio altoriaus. „Nedaug Lietuvoje tėra bažnyčių, kur galima apeiti aplink pagrindinį altorių“, - teigė A.Lukauskas. Prie titulinio Marijos paveikslo anksčiau vykdavo pranciškonų liturginės valandos: čia stovėjo stalės, kurios dabar iškeldintos į Kankinių koplyčią. Prie paveikslo ketinama atkurti keletą stalių, kad žmonės galėtų pasimelsti. Už centrinio altoriaus, iš kitos jo pusės, priešais maldininkų akis pasimatys Šv.Pranciškaus ir Šv.Antano paveikslai bei kenčiančio Kristaus skulptūra. Baigia įrengti presbiteriją
Šiuo metu intensyvūs darbai vyksta prie centrinio altoriaus: iš rausvo ir balto marmuro baigiama kloti pakyla – presbiterija. Marmuras yra atgabentas iš Italijos. Presbiterijos centre – 2 m pločio bronzos plokštė. Ant jos bus pastatytas aukos stalas. Stalas bus iškaltas iš balto indiško marmuro. „Atlikus bažnyčios polichrominius tyrimus, buvo parinktos spalvos: nustatyta, kad joje dominavo rusvos, rausvos, gelsvos bei balta spalvos. Iš šių spalvų akmens ir atkuriama presbiterija, vėliau – pulpitas - stovas, prie kurio skaitoma Evangelija - bei bažnyčios grindys. Vėliau eilė ateis atkurti sienas“. Presbiterija irgi bus užbaigta spalį numatomoms iškilmėms. Darbas – labai sudėtingas, nes reikalinga puslankiu pjauti tam tikro storio marmuro plokštes, sudėlioti mozaiką. Prie centrinio altoriaus, ant pakylėjimo bus įtvirtintas stiklas, ant kurio bus galima vaikščioti. Per jį bus matoma po grindimis esančios koplyčios rūsys. Darbus atlieka bendrovė „Vakarų pakrantės aidas“ iš Klaipėdos. Tie darbai, kainuosiantys apie 150 tūkst. Lt, taip pat atlikti už parapijos tikinčiųjų bei geradarių lėšas.
|
|
