Laukžemiškiai nupynė Lietuvos tūkstantmečio vainiką

Bendru bažnyčios, bendruomenės ir Darbėnų seniūnijos rūpesčiu Laukžemėje savaitgalį įvyko tradicinė vasaros pabaigtuvių šventė – Žolinė, per kurią vainiką iš pačių suneštų žolynų nupynė kaimo žmonės. Šis tūkstantmečio Lietuvai skirtas vainikas, anot šventės sumanytojų, visus metus nuo negandų saugos šalies ir Laukžemės žmones.

Vaikams buvo patikėta išdalinti ir šventintą naujojo derliaus duoną.

Laukžemės kultūros darbuotojai, vadovaujami Aidos Mikutienės, Žolinės šventei rengėsi visą pusmetį. „Žolinė yra pagrindinė mūsų kaimo šventė. Darbėnų seniūnijos kaimai yra pasiskirstę vasaros šventėmis: darbėniškiai švenčia šventą Petrą ir Povilą, grūšlaukiškiai – Jonines, įpiltiškiai – Onines, o mes – vasaros pabaigtuves“, - Žolinės svarbą akcentavo A.Mikutienė.

Apie tai, kad šventei buvo rengtasi kantriai, kruopščiai ir apgalvotai, liudijo ne vien šventės scenarijus, bet ir dėmesys žmogui, pagarba savam kaimui: buvo pasirūpinta suolais žiūrovams, biotualetu, laikinomis šiukšlių dėžėmis. Rajono Savivaldybė šventei skyrė vos 700 Lt, dar 7 tūkst. Lt organizatoriai susirinko iš rėmėjų – Sūdėnų ir Benaičių vėjo jėgainių savininkų - bendrovės „Renerga“.

Tradiciškai po pamaldų Laukžemės bažnyčioje, kuri vos talpino į šventę suvažiavusius aplinkinių kaimų žmones ir svečius, buvo pašventinti žolynai bei naujojo derliaus duona. Šia duona Laukžemės vaikai vaišino visus, kurie po pamaldų persikėlė švęsti į aikštę šalia bažnyčios.

Į visumą šventę susiejo šmaikšti renginio vedėjų A.Mikutienės ir Kretingos kultūros centro režisieriaus Nerijaus Gedmino programa: jie vaizdavo kaimo jaunuolių porą – „lisapiedu“ vilioti Oną atmynusį Antaną. Jų smagios žemaitiškos šnekos ir nuotykiai nesyk žiūrovus vertė griebtis už pilvų.

Laukžemės gatvėmis savo dviratį atmynęs Antanas pastebėjo, kad šiame kaime – gausybė, anot jo, „išcackintų“ sodybų. Į sceną ir buvo pakviesti šiemet išrinktų gražiausių sodybų šeimininkai: Jūratė ir Romualdas Grikpėdžiai, Edita ir Marius Mažonai, Daiva ir Arvydas Stonkai, Irena ir Simonas Bružai, Angelė ir Kazys Urbeliai, Eugenija ir Vladas Lukošiai, Ana ir Alfonsas Narkai, Zina ir Alfonsas Želviai. Jiems buvo įteikti vydmantiškio keramiko Aloyzo Pociaus nulipdyti molio ąsočiai, kuriuos šeimininkai laikys garbingiausioje savų namų vietoje. Pačia gražiausia buvo pripažinta Irenos Kazonienės sodyba. Jai atiteko pagrindinis prizas – tautodailininko Felikso Lukausko išdrožta garbės lenta.

Prizus įteikusi bendruomenės pirmininkė Genutė Narkienė įsitikinusi, kad laukžemiškiams nesunki užduotis tapti pačiu gražiausiu kaimu visame Kretingos rajone. Tuo pat metu ji pastebėjo, jog Tvarkdaraičiui dar yra ką veikti Laukžemėje, ir kitąmet apsileidėliams pažadėjo įteikti po šluotą ar dalgį.

Laukžemiškių akivaizdoje besirutuliojančią Onos ir Antano draugystės istoriją vis pertraukdavo į sceną „besibraunantys“ vietiniai artistai bei svečiai atvykėliai: žiūrovai į taktą lingavo ir karštai plojo dainininkui Vytautui Šiškauskui, grupės „Jonis“ muzikantams ir dainininkams. Tačiau pačios šilčiausios emocijos buvo skirtos jauniesiems Laukžemės šokėjams bei dainininkams. Šokėjus šventei rengė vadovė Laimutė Karčiauskienė, kuri vasarą negailėjo savo laiko, be atlygio repetuodama su vaikais. Dainininkų programa pasirūpino meno vadovas Alvydas Višinskas.

Į šventę atvykę svečiai – rajono meras Juozas Mažeika, Darbėnų seniūnas Edvardas Stalmokas ir jo pavaduotoja Bernadeta Litvinienė – palinkėjo, kad besibaigianti vasara dar pažertų ne vien saulės, bet ir širdžių šilumos ir į kiekvienų namų aruodus supiltų kuo gausesnį derlių, bei kantriai išgyventi ir šį sunkmetį, kokių tautos tūkstantmečio istorijoje būta daugybė.

Tradiciškai per Žolinę buvo pasveikinta ir laukžemiškių pora, šį rudenį švęsianti savo auksinių vestuvių jubiliejų: tai – Petrė ir Vytautas Gedrimai.

Žmonės kalbėjo, jog į šventę suvažiavę ir pasiklausyti koncerto, ir pasižmonėti bei pasimatyti su senais vaikystės draugais. Sūdėnuose gyvenantis Povilas Sendrevičius nustebo: „Kaimynystėje - tokia šventė, kaip nevažiuosi pasilinksminti?“

„Smagu, kad laukžemiškiai moka derinti katalikišką šventę su pramogomis: jie išlaiko senąsias tradicijas, o kartu jas praturtina ir naujomis“, - pasidžiaugė parapijos klebonas Vidmantas Gricius.

„Puiki ši šventė. Ji labai reikalinga kaimo žmonėms, nes darbymečio metu, kai dienos – tokios slogios, praskaidrėja jų nuotaikos ir kyla ūpas naujiems darbams. Kasmet Žolinė Laukžemėje praeina vis tvarkingiau: žmonės nebenori bet kaip švęsti ir prastai elgtis savo kieme“, - pastebėjo laukžemiškių gerbiamas žmogus, buvęs ilgametis girininkas ir rajono politikas Rimantas Kviklys.

• Rašyti komentarą (2)