|
|
|
Už meilę dangui sumokėjo gyvybe
Aviacijos bičiuliai negalėjo suvokti: kokią klaidą padarė patyręs lakūnas, kad jo valdytas ultralengvasis lėktuvas susidūrė su elektros laidais ir bloškėsi į žemę. Juolab – lakūnas šiose vietovėse buvo skraidęs daugybę kartų. Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo ir speciali komisija, kuri vakar darbavosi nelaimės vietoje – Gintarų kaime, prie kelio Šiauliai-Palanga 118-ojo kilometro. Aviakatastrofa įvyko šeštadienį 18 val. 50 min. kelio Šiauliai-Palanga šalikelėje. Į žemę atsitrenkęs eksperimentinis lėktuvas LY-XKD virto į šipulius. Abu juo skridę vyrai – Gintaras Stepenius ir Aleksandras Gudkovas – iš pradžių dar rodė gyvybės ženklus. Juos išvežė greitosios medicinos pagalbos medikai, tačiau netrukus atskriejo žinia – G.Stepeniaus gyvybė užgeso. A.Gudkovas gydomas Reanimacijos skyriuje. Buvo patyręs lakūnas
„Jis labai išgyvendavo, jei žūdavo jo draugai pilotai. Kaskart stebėdavosi, kas turi atsitikti, kad pilotas nesuvaldytų lėktuvo“, - nelaimės vietoje sakė Jonas Tamošauskas, kurį su 38 metų G.Stepeniumi jau dešimtmetį siejo artima bičiulystė. Katastrofa įvyko visai netoli J.Tamošausko sodybos. Į nelaimės vietą vyras atbėgo namuose išgirdęs trenksmą ir pamanęs, kad kelyje susidūrė automobiliai. Tačiau vaizdas sukrėtė: orlaivio duženose jis išvydo merdėjantį draugą ir sunkiai sužalotą keleivį. Apie nelaimę J.Tamošauskas pranešė G.Stepeniaus svainiui, gyvenančiam Klaipėdoje. Pastaruoju metu iš Priekulės kilęs G.Stepenius gyveno Vokietijoje. Ten liko ir jo lietuvė žmona bei nepilnametis sūnus. J.Tamošauskas pasakojo, kad G.Stepenius dangų pamilo nuo 16 metų, gebėjo valdyti įvairių modelių lėktuvus, dalyvaudavo čempionatuose, tarnaudamas armijoje trejus metus valdė naikintuvą. Jis Lietuvoje buvo žinomas lakūnas, stengėsi populiarinti aviasportą. J.Tamošauskas sakė, kad G.Stepenius, kuris jį ne kartą yra skraidinęs, danguje elgdavosi atsakingai, nekvailiodavo. Todėl draugą nustebino avianelaimė tokioje vietoje, kuri prie kelio Šiauliai-Palanga buvo tinkama nusileisti. Be to, ir oro sąlygos tądien buvo puikios. „Už klaidas reikia mokėti“, - liūdnai tarstelėjo pašnekovas.
Lenktyniavo su automobiliais
„Nelaimės vaizdai vis dar akyse“,– prisipažino karteniškis Rimantas Narkus, kuris tragedijos akimirką su žmona buvo atvykęs prie laukuose ganomų karvių. „Kurį laiką lėktuvas skrido virš plento įtartinai žemai. Gana greitai, gal 150 km per val. greičiu, tarsi lenktyniautų su automobiliais. Dar žmonai jį parodžiau. Staiga lėktuvas dingo už eglaičių. Tada vėl išlindo ir netoli laidų metėsi į viršų – sužaibavo po smūgio į laidus. Tada į elektros liniją trenkėsi dar kartą. Nulūžo sparnai ir lėktuvas smailiu kampu krito į žemę. Vaizdas kraupus. Stebėtina, kad žmogus dar liko gyvas“, - pasakojo R.Narkus, buvęs už pusės kilometro nuo nelaimės vietos. Pasak R.Narkaus, lėktuvas skrido nuo Plungės pusės Kartenos link. Manoma, kad pilotą galėjo apakinti vakarinė saulė. Laimei, krisdamas lėktuvas nekliudė tuo metu keliu važiavusių automobilių. Po nelaimės atvykę VST darbininkai remontavo du 10 kilovoltų galios laidus, kabojusius 12 metrų aukštyje. Juos nutraukus be elektros keletui valandų liko dalis Kartenos bei aplinkinių gyvenviečių žmonių. Tiki stebuklu
Kartenos aerodromo Klaipėdos sklandymo klubo pirmininkas Algimantas Skurdenis mano, kad nelaimė įvyko dėl piloto nedrausmingumo ir neatidumo. „Dažniausiai klaidų padaro arba labai patyrę pilotai, arba naujokai. Todėl šis atvejis tik patvirtina dėsningumą“, - sakė A.Skurdenis, patikinęs, kad lėktuvas buvo techniškai tvarkingas. Pasak jo, abu lėktuvu skridę vyrai buvo Kartenos aerodromo Klaipėdos sklandymo klubo nariai: G.Stepenius – 15 metų, A. Gudkovas – trejus. A.Skurdenis teigė, kad sekmadienį aviakatastrofą patyrusio klaipėdiečio A. Gudkovo būklė kritinė. „Tikimės stebuklo“, - vakar prisipažino A.Skurdenis. Tiria komisija
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas teigė, jog dar anksti kalbėti apie nelaimės priežastis. Jas po savaitės turėtų pateikti specialiai sudaryta komisija, kuri vakar dirbo nelaimės vietoje Gintarų kaime. Pasak A.Šumsko, didelė pilotavimo patirtis ir nelaimės priežastis sunkiai gali būti siejamos. „Kiekvieno modelio lėktuvą, kaip ir automobilį, reikia įgusti vairuoti, yra tam tikrų subtilybių. Sudėtinga pasakyti, kiek kartų pilotas skraidė būtent tokio tipo lėktuvu“, - sakė A.Šumskas. Pasak A.Šumsko, tik ištyrus nelaimės priežastis, sprendžiama, ar reikalingi papildomi saugos reikalavimai. „Jei nepaisoma jau esamų reikalavimų, tai ką čia besukursi. O šimtaprocentinės kontrolės irgi nebus: neįmanoma patikrinti visų skrydžių. Be to, pilotas gali pakilti lėktuvu ir laikydamasis reikalavimų, o taisykles pažeisti jau nuskridęs toliau. Jei žmogus nesaugo savo gyvybės, kas jam padės“, - kalbėjo A.Šumskas.
|
|
