|
|
|
Žygis – sielai atgaivinti, jėgoms sustiprinti
Sveiką gyvenseną propaguojančių jokūbaviškių klubas “Atrandu save” jau trečią vasarą surengė žygį dviračiais “Duonos kelias”. Šis žygis tradiciškai prasidėjo Jokūbave ir baigėsi Baltijos pajūryje, Karklėje. Važiuodamos pirmyn-atgal klubo moterys paprastais, žvyruotais kaimų keliais dviračius mynė beveik 5 val. “Dviratis – puiki transporto priemonė, daugeliu gyvenimo atvejų galinti pakeisti automobilį. Juk mes, jokūbaviškiai, ir Kretingą, kai reikia, galime pasiekti dviračiu. Deja, tam nėra sąlygų: nei dviračių takų, nei dviratininkams pažymėtų juostų kelkraštyje. O vairuotojai ant mūsų pyksta. Mums, dviratininkams, gi taip pat nejauku ir nesaugu važiuoti ten, kur neva esi nepageidaujamas”, - problemą išdėstė Felicija Stramilaitė, klubo “Atrandu save” narė ir žygio dviračiais dalyvė. Žygį “Duonos keliu” jokūbaviškės taiko surengti per Onines. Nes “Ona - duonos ponia”. Ir duona – kaip skanus, sveikas maistas – sveikos gyvensenos propaguotojų racione užima deramą vietą. “Tik duona turi būti kepta ne su mielėmis, bet pagal senąsias mūsų protėvių tradicijas, su raugu. Tada ji bus tikrai sveikas maistas”,- teigė F.Stramilaitė. Jokūbaviškės į žygį pasiima klubo krikštamotės Danutės Kunčienės keptos duonos. “Kai esi labai alkanas, vien duonos ir pakanka. Mes, jokūbaviškės sveikuolės, duoną skaniname šalto spaudimo sėmenų aliejumi ir barstome skanskoniais – šį terminą sugalvojo lietuvė mokslininkė, šviesaus atminimo Eugenija Šimkūnaitė. Mūsų skanskoniai – tai 40 rūšių sumaltų džiovintų žolių”, - pasakojo F.Stramilaitė. Ji tvirtino, kad neilgam žygiui pakanka delno dydžio duonos kepaliuko, šiek tiek aliejaus, trupučio skanskonių, ir esi sotus. Per žygį moterys, uždegusios laužą, susikūrė sau ir ritualinę nuotaiką. “Visa tai mums suteikė atgaivą sielai, stiprybės, ramybės”, - pasidžiaugė F.Stramilaitė.
|
|
