|
|
|
Sveikatos reforma grasina Kretingos ligoninei
Ką galėtų padaryti Kretingos rajono, Kretingos ligoninės vadovai, rajono bendruomenė, kad ketinama vykdyti sveikatos reforma nesunaikintų Kretingos ligoninės? Toks buvo esminis ”Pajūrio naujienų” redakcijos surengto apvaliojo stalo pokalbio klausimas. Atsakymų į jį ieškojo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, jo pavaduotoja Jolita Vaickienė, rajono tarybos nariai – Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Karaliūnas, Valerijonas Kubilius, Povilas Turauskis, kuris yra ir Kretingos ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas, Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, pacientų atstovas Arvydas Vengalis, “Pajūrio naujienų” bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi Lietuvos Sveikatos sistemos pertvarkos projektą, kurį pavadino modeliu RRR. Projekto tikslas – optimizuoti sveikatos apsaugos sistemos kaštus ir išspręsti specialistų trūkumo problemą. Modelio RRR esmė – kad po reformos liktų 3 tipų ligoninės: respublikinės, regioninės ir rajoninės. Kaip informavo Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja I.Volskienė, vykdant reformą pagal RRR modelį Kretingos ligoninėje neliktų chirurginio, reanimacinio bei akušerinio-ginekologinio skyrių, o visą parą dirbanti ligoninės laboratorija ir rentgenas dirbtų tik dieną. Iš esmės mūsų rajono ligoninė liktų slaugos ligonine, teikiančia pačias pigiausias paslaugas. Ligoninė neišsilaikytų, ir didžiuma išlaidų kristų ant Savivaldybės pečių. Nelieka paslaugų prieinamumo Įvykus reformai, ligoninei nebereikėtų aparatūros, kuriai bei ligoninės renovacijai nuo 2002 metų išleista 9 mln. Lt iš valstybės, Savivaldybės biudžeto bei Europos Sąjungos fondų. Darbo netektų maždaug 130 darbuotojų, kurių išeitinėms kompensacijoms reikėtų 2 mln. Lt. “Negi, ką turime sukurta geriausio, reikia griauti?”- klausė I.Volskienė, kurios bei jos kolegos mediko V.Karaliūno nuomone, įvykdžius sveikatos reformą, sumažėtų ne tik medicinos paslaugų prieinamumas rajono gyventojams – iš jų būtų atimta ir teisė rinktis paslaugą, gydytoją. Pokalbio dalyviai pasigedo viešumo, taip pat pripažino, kad reforma vykdoma tarsi žmonėms už nugarų: neatliktos apklausos, neįsiklausyta į rajonų gyventojų, vadovų nuomonę. Neguodžia ir Seimo Sveikatos komiteto pirmininko Antano Matulo pasakyta mintis, jog didžioji Kretingos bėda – kad per arti Klaipėda ir jos ligoninės. “Norimo efekto reforma neduos. Pinigų nesutaupysime, nes skubią pagalbą žmogui vis tiek reikės suteikti. Įtariu, jog reformos pasekmės bus dar ilgesnės eilės, vadinasi, pablogės paslaugų prieinamumas. Niekas nekalba ir apie infrastruktūros nebuvimą – jau dabar iš mūsų ligoninės žmonės neturi kaip sugrįžti į kaimus. O kaip sugrįšime iš Klaipėdos? O jeigu – dar ir naktį? Sveikatos apsaugos aukštieji vadovai nuolat primena, kad medikų neturi dominti socialinės problemos. Tad reformuodami sveikatos apsaugą, ant kieno pečių tas problemas perkelsime?” – kalbėjo V.Karaliūnas. Anot jo, reformos ydingumas slypi tame, jog niekas niekaip nesugalvoja, kokia tvarka reikėtų teikti skubiąją pagalbą, kurios pagal naująją reformą rajonuose gali ir nelikti. “Jeigu kas sugalvotų skubiosios pagalbos modelį, reforma seniai būtų įvykdyta”, - teigė Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas. Ilgą laiką Lietuva buvo tarp šalių, kurios mažiausiai dėmesio bei lėšų skiria sveikatos apsaugai. Dabar mus “aplenkė” tik Rumunija ir Bulgarija. “Taip nebūna, kad sumažinus paslaugų, padidėtų kokybė”, - teigė pokalbyje dalyvavę medikai. Jie susirūpinę ir tuo, kas laukia pacientų, kuriems bus būtina reanimatologų pagalba: reanimobilis geriausiu atveju atvyksta per dvi valandas. Ir ką tos dvi valandos gali reikšti pacientui. Daug nespėliojus – mirtį. Medikai – bejėgiai Žinia apie ketinamą vykdyti sveikatos reformą sukėlė didžiulę rajono gyventojų reakciją: kaip tvirtino I.Volskienė, buvo net tokių pacientų, kurie rankomis pažadėjo apjuosti ligoninę – kad tik ši išliktų. Reakcijos sulaukė ir rajono mero J.Mažeikos per „Balticum“ televiziją išsakytos mintys dėl rajono ligoninės medikų darbo kokybės. Meras pasiteisino pokalbio dalyviams: televizijai išsakytos jo mintys buvo išimtos iš konteksto, ir jis visiškai nenorėjęs sumenkinti rajono medikų darbo. “Atvirkščiai – kartu su visais noriu tartis, kalbėti, ką galime padaryti, kokių surasti galimybių, kad ligoninė išliktų. Ir jei būčiau abejingas dėl reformos daromos žalos Kretingos ligoninei, nebūčiau vykęs į Seimą, nebūčiau susitikęs su Premjeru”, - kalbėjo meras. V.Karaliūno nuomone, medikai padaryti įtaką reformai iš esmės yra bejėgiai. “Gal kreiptis į Savivaldybių asociaciją? Bet vargu, ar ji padės, nes didieji miestai tuo nesuinteresuoti”, - svarstė jis. Kad būtų galima kreiptis į Savivaldybių asociaciją, pritarė ir rajono tarybos narys V.Kubilius: “Rajonas jau kartą reformą išgyveno. Tada atlaikėme per tvirtą rajono tarybos poziciją. To reikėtų ir dabar. Artimiausiame tarybos posėdyje reikia parengti motyvuotą rajono tarybos pareiškimą ir jį pateikti Seimui, Vyriausybei, neaplenkiant ir Savivaldybių asociacijos”. Būtent pastaroji ir galėtų iškelti klausimą dėl reformos tikslingumo bei efektyvumo. “Kai rajono ligoninės išlikimo klausimu kalbėjausi su Seimo Sveikatos komiteto primininku A.Matulu, jis patvirtino, kad pagal vieną kurpalį reforma nebus vykdoma. Tačiau ar Kretingai bus išimčių – to pasakyti negalėjo”, - sakė meras. P.Turauskio nuomone, mūsų rajono taryba nemoka pasinaudoti lobizmu. “Kvieskim sveikatos ministrą, Sveikatos komiteto pirmininką, Seimo narius, veikime per savo partijas, sutelkime bendruomenes – kitaip nieko nebus”, - siūlė jis. Lietuvoje yra 147 ligoninės. Iš jų 67 yra bendro profilio: 23 – miesto, 44 – rajono-apskričių. Nuo bendro profilio ligoninėms skiriamų lėšų miesto ligoninėms skiriama 70 proc. finansavimo, 30 proc. – rajono-apskričių. Miesto ligoninės suteikia 44,1 proc. paslaugų, rajono – 55,9 proc. 10 tūkst. gyventojų miesto ligoninėse tenka 59,8 gydytojo, rajono ligoninėse – 17,3, arba 3,5 karto mažiau. Rajonuose stacionariai gydoma 56,6 proc. ligonių, miestuose – 43,4 proc. Lovų skaičius rajonų ligoninėse yra 2,3 karto mažesnis negu miestuose, kur 10 tūkst. gyventojų tenka 117,4 lovos, rajonuose – 51,98. Kretingos rajono ligoninėje per metus suteikiama paslaugų: reanimacijos skyriuje – 1 tūkst. 300 pacientų; chirurgijos – 1,5 tūkst.; akušerijos ir vaikų – apie 900.
|
|
