Vagia, bet ne dėl to, kad badautų

Nuo kramtomosios gumos iki brangios parfumerijos – ilgapirščiai prekybos centruose taikosi nugvelbti bet ką. Tačiau apsaugos darbuotojų patirtis rodo: žmonės parduotuvėse vagia ne būtiniausius produktus, ir ne dėl to, kad neturėtų ko valgyti.

Kol prekybos centre žmonės dairosi prekių, juos stebi vaizdo kameros ir apsaugos darbuotojai. Ne visi pirkėjai sąžiningi: išsinešti prekių už jas nesumokėjus pabando ir vaikai, ir užkietėję nusikaltėliai.

Prekybos centrų tinklo „Maxima“ Klaipėdos regiono apsaugos vadovas Vygantas Daubaris teigė, kad užklupus sunkmečiui vagysčių nepadaugėjo. Pasak jo, nėra ir tokių, kurie neturėdami ko valgyti bandytų vogti duonos.

„Iš bado niekas nevagia – greičiau nueis pas parduotuvės direktorių ir paprašys sušelpti. Daugiausia vagys čiumpa parfumerijos, alkoholio, cigarečių, brangių dešrų ir panašių dalykų. Nors šiuo metu vis dažniau vagiamos ir mažesnės vertės prekės“, - kalbėjo V.Daubaris.

Dauguma ilgapirščių neigia savo kaltę, kai už mokėjimo kasų juos pasitinka ir eiti į tarnybines patalpas paprašo vagystę pastebėję saugos darbuotojai. Pamatę, kad jų nusikaltimas yra užfiksuotas videojuostoje, žmonės keičia taktiką: iš pradžių bando „susitarti“, nepavykus – pasipila keiksmai ir grasinimai. Dar viena vagišių gudrybė – prisistatyti kito žmogaus, dažniausiai – kaimyno, vardu ir pavarde.

V.Daubaris tvirtino, kad nesvarbu, kokia pavogtų prekių vertė, vagis visada yra perduodamas policijai. „Kitaip neišvengtume pasipiktinimo, kodėl vienus paleidžiame, o kitų – ne“, - teigė pašnekovas.

Mažame mieste pirkėjai sąžiningesni

Klaipėdos regiono apsaugos vadovas V. Daubaris tvirtino, kad Kretinga vagysčių skaičiumi iš kitų miestų neišsiskiria.

„Skirtingai negu didmiesčiuose Kretingoje gyventojai vieni kitus pažįsta, todėl savame kieme „nešiukšlina“ – vogti būtų gėda. Be to, Kretingoje nėra vadinamųjų profesionalų – vagių, kurie veikia organizuotai, į parduotuvę atvažiuoja specialiai pasipelnyti, taikosi į brangias prekes ir jas ima dideliais kiekiais. Kadangi „profesionalai“ savo miestuose jau žinomi, jie važiuoja kitur. Į Kretingą buvo užklydę vagys net iš Tauragės“, - pasakojo V. Daubaris.

Vagių iš kitų miestų padaugėja per atostogas – jie į Kretingą užsuka pakeliui į kurortą.

Pasak V.Daubario, prekybos centrų vagys būna įvairaus amžiaus ir socialinės padėties. „Vagia ne tik narkomanai. Palangoje yra buvę atvejų, kai pagavome kavinių savininkus. Kartais moterys prekes slepia vaikų vežimėliuose, papokštauti sugalvoja vaikai, sukvailioja pensininkai – įsimeta laikraštį už 50 centų, nors už kitas prekes susimoka 50 Lt“, - teigė pašnekovas.

Pastaruoju metu pagausėjo žaibiškų vagysčių, kai vagys griebia prekes ir greitai sprunka, tikėdamiesi, kad apsaugos darbuotojai nespės pasivyti.

Vagys – išradingi

Apsaugos darbuotojams kartais tenka susidurti ir su komiškomis situacijomis. Vienas tokių pavyzdžių – moteris sumanė išsinešti prekes, jas pasikišusi po sijonu ir suspaudusi šlaunimis. Baimindamasi per daug išsižergti, kad neiškristų prekės, moteris po parduotuvę vaikščiojo ančiuko žingsniais.

Nesusipratimų būna ir su vaikais – stovėdami eilėje vienas vaikas prieš jį stovinčiam bendraamžiui, šiam nematant, į kapišoną įmeta saldainį ar gumos. Tai pastebėjęs apsaugos darbuotojas sulaiko abu vaikus ir išsiaiškina situaciją.

Apsaugos darbuotojams įsiminė atvejis, kai parduotuvėje apsivogė maždaug 10 metų dukra, jos motina ir močiutė. Atėjusios į parduotuvę kartu, vienos šeimos dailiosios lyties atstovės „dirbo“ išsiskirsčiusios.

Pasitaikydavo incidentų Seimui uždraudus prekiauti alkoholiu po 22 val. – klientams tekdavo aiškinti, kad kasos aparatas nustatytas taip, jog alkoholio prekės draudžiamu laiku neskenuojamos, jų kaina į čekį neįrašoma. „Kai kurie rado „išeitį“, pavyzdžiui, žmogus atsidaro alaus butelį ir jį geria parduotuvėje. Priėjusiam apsaugos darbuotojui paduoda 2 Lt, pasiūlydamas kainą į čekį įmušti kitą dieną. Tačiau taip elgtis negalima: sutrikdoma viešoji tvarka, sugadinama prekė“, - paaiškino V.Daubaris.

Apsaugos darbuotojams tenka kovoti ir su pernelyg alkanais „ragautojais“, kurie riešutus ar bandeles su lašinukais ima saujomis. Kuo daugiau, kol nespėjo prisistatyti apsaugos darbuotojas, vienu mauku išgerti degtinės ar suvalgyti dešros parduotuvėse bando ir benamiai.

Apsirinka retai

V.Daubaris įsitikinęs, kad geras apsaugos darbuotojas visų pirma pats turi būti sąžiningas ir kruopštus žmogus. „Apsaugos darbuotojai reikalingi ne tik tam, kad pastebėtų vagis ir apsaugotų parduotuvės turtą. Ne mažiau svarbu, kad jie palaikytų viešąją tvarką, saugiau jaustųsi pirkėjai“, - sakė regiono vadovas. Pasak jo, atvejai, kai vagyste įtariamas nekaltas žmogus – itin reti. „Jei taip atsitinka, darbuotojams yra skiriamos nuobaudos. Todėl apsaugos darbuotojas privalo būti visiškai įsitikinęs, kad sulaikomas žmogus tikrai ką nors pavogė“, - teigė V.Daubaris.

Videokamerų, kuriomis stebima parduotuvė, nufilmuoti įrašai yra peržiūrimi – kartais pastebima vagystė, kuri nebuvo užfiksuota iš karto. Kai vagis parduotuvėje apsilanko kitą kartą, apsaugos darbuotojai jį sulaiko ir kartu su filmuota medžiaga perduoda policijos pareigūnams.

Nors sunkmečiu pilnėja bedarbių gretos, tačiau padaugėjo atvejų, kai prekes pasisavinti bando prekybos centro darbuotojai. Apie nesąžiningus darbuotojus apsauga informuoja prekybos centro vadovybę – ši ir sprendžia, kokių veiksmų imtis toliau.

Paklaustas, ar tarp apsaugos ir salės darbuotojų nėra įtampos, V.Daubaris sakė: „Apsauga skirta tam, kad padėtų, o ne baustų. Ir kasininkė jaučiasi saugiau – kilus neaiškumams dėl grąžos, ji gali kreiptis į apsaugos darbuotoją; ir kartu perskaičiuoti pinigus, peržiūrėti vaizdo įrašus“.

• Rašyti komentarą (11)