|
|
|
Į Kretingą sugrįžo Jonas Karolis Chodkevičius
Dvylika tonų sveriantis paminklas į Kretingą buvo atvežtas trečiadienį. Smalsuoliai visą dieną stebėjo, kaip archeologų ištyrinėtoje ir darbininkų parengtoje vietoje buvo montuojamas rausvo granito ir bronzos paminklas. Jo autorius – iš Kretingos kilęs architektas Adomas Skiezgelas. Pagal jo sumanymą, Rotušės aikštės skvere, iš kurio atsiveria Kretingos katalikų bažnyčios ir Pranciškonų vienuolyno ansamblis, buvo įrengtas apvalus granito postamentas, ant kurio ir pastatytas paminklas. Jo pagrindas išpjautas iš lietuviško granito, o paties paminklo medžiaga atkeliavo iš Suomijos. Paminklo vieta bus tarsi poilsio zona – čia jau stovi raudonmedžio ir granito suolai, turėtų žydėti karališkosios begonijos. Darbininkams teko praretinti šalia stovinčių medžių šakas, kad šios neužstotų vaizdo. Specialiai monumentui buvo įrengtas ir apšvietimas: pasak A.Skiezgelo, paminklas vienodai turi būti matomas tiek dieną, tiek ir naktį. Atskiras šviestuvas yra skirtas Chodkevičių giminės herbui apšviesti. Herbas, iškaltas iš bronzos, pritvirtintas prie trikampio formos arkos, užbaigiančios paminklo visumą. Pagrindinis paminklo akcentas – pravertos durys, ant kurių puikuojasi paties J.K. Chodkevičiaus bareljefas. „Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjo, Vilniaus vaivados ir karvedžio Jono Karolio Chodkevičiaus išvaizdą atkūriau pagal bažnyčioje esantį portretą, kitus istorinius šaltinius. Mano idėją įgyvendino skulptorius iš Mosėdžio Rimas Eidėjus. Sunkiausia buvo atkurti Chodkevičių giminės heraldiką. Norėjau, kad ji iki smulkmenų būtų autentiška“, - pasakojo A.Skiezgelas. Kretingos vietovėje žmonės gyveno jau akmens amžiuje. 1253 m. Livonijos ordino dokumentuose pirmą kartą paminėta Kretingos pilis. Nuo 1566 m. jau žinomas Kretingos kaimas ir dvaras. 1609 m. Kretingai suteikiamos Magdeburgo teisės ir nuo šiol ji žinoma kaip miestas. 1749 m. Kretingos miestas pirmą kartą buvo pažymėtas LDK žemėlapyje. 1775 m. Kretingoje buvo atidaryta šešiametė akademinė mokykla – pirmoji vidurinė mokykla Vakarų Žemaitijoje. Kitoje 190 tūkst. Lt kainavusio paminklo pusėje iškalta J.K.Chodkevičiaus metrika – svarbiausi jo nuopelnai Kretingai. „Paminklo mintis yra tokia, kad į Kretingą vėl grįžo J.K.Chodkevičius. Pro pravertas duris jis žvelgia į savo miestą. Šios durys – tai durys tarp praeities ir dabarties. Miesto įkūrėjas gali apžvelgti, kaip atrodo jo kūrinys dabar“, - kalbėjo A.Skiezgelas. O Kretinga per 400 metų kartu pasikeitė ir liko ta pati. Pasak Kretingos muziejaus archeologo Donato Butkaus, miesto centro išplanavimas išliko beveik toks pat, kaip ir XVII amžiuje. Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas savo tyrinėjimuose rašo, jog miesto centre buvo didžiulė kvadratinė turgaus aikštė, išplanuoti gyvenamieji miesto kvartalai. Juose stovėjo mediniai, šiaudiniais stogais, be kaminų ir vienaaukščiai namai. Juos šildė koklių krosnys. Tokių koklių nuolaužų bei namo kampą atrado archeologai D.Butkus ir Asta Adomaitytė, kai kasinėjo vietą, kurioje dabar pastatytas paminklas. Kretingos miestas yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Kita vertus, J.K.Chodkevičius gerokai nustebtų, išvydęs šiandieninę Kretingą, kurioje gyvena daugiau negu 20 tūkst. žmonių. Mat 1611 metais Kretingos mieste gyveno vos 57 šeimos. Prabėgus dar 80-iai metų, mieste stovėjo 133 namai. 1771 m. buvo parengtas Kretingos grafystės inventorius. Pagal jį Karolštato mieste buvo turgaus aikštė, 9 gatvės, 1 mūrinis ir 139 mediniai namai, 2 smuklės. Turgaus aikštę puošė mūrinė rotušė su bokštu. Joje dirbo ne tik miesto magistras, bet ir buvo įrengti sandėliai, kalėjimas. J.Kanarskas pasakojo, kad miestą įkūręs J.K.Chodkevičius piliečiams, norintiems apsigyventi Karolštate, 1609 m. sausio 23 dieną išdavė privilegiją, suteikiančią Magdeburgo teises. Kadangi Kretinga įgavo savivaldą, miesto gyventojams J.K.Chodkevičius suteikė teisę rinkti valdžios ir teismo pareigūnus, laisvai verstis prekyba, amatais, žemdirbyste ir žvejyba. Žmonės 20-čiai metų buvo atleisti nuo prievolių dvarui ir 30-čiai – nuo muito mokesčio valstybei. Prekes į užsienį per Kretingą galėjo vežti tik šio miesto piliečiai. O iš svetur atvykę pirkliai galėjo prekiauti tik su Karolštato piliečiais. Jais tapti galėjo tik katalikai ir protestantai. J.K.Chodkevičius žydams ir musulmonams kretingiškiais tapti neleido. Žydai XVIII amžiuje įsikūrė Akmenos upės saloje prie užtvankos. Naujamiestyje 1771 m. buvo turgavietė, 14 namų, 13 žydų ir 1 vokiečių šeima. Jie Kretingos mieste galėdavo apsilankyti tik turgaus ir prekymečių dienomis. Šių laikų Kretinga svetinga: savaitgalį kretingiškiai ir miesto svečiai yra laukiami Kretingos gimtadienio šventėje. Šeštadienį istorinėje Rotušės aikštėje tautodailės ir amatų mugė primins senovėje čia vykusius turgus.
|
|
