Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Komentarų topas

Kretingiškiai europarlamentarus rinko vangiai

  • Diana JOMANTAITĖ
  • Gatvės interviu
  • 2009-06-09

Rinkimų į Europos Parlamentą dieną Kretingos rajono rinkimų apylinkėse tvyrojo ramybė: prie balsaviečių nesidriekė eilės, į balsavimo štabus ėjo pavieniai žmonės. Savo balsus už kandidatus lietingą Tėvo dieną atidavė 18,74 procento Kretingos rajono gyventojų. Tai reiškia, kad iš daugiau negu 36 tūkst. balsavimo teisę turinčių piliečių balsavo tik 6 tūkst. 579 asmenys.

Daugiausia savo balsų Kretingos rajono gyventojai atidavė už vienuoliktu numeriu pažymėtą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Ji rajone surinko 27,01 procento rinkėjų balsų. Ši partija pirmavo ir visoje Lietuvoje. Ji gavo 4 mandatus, 3 – Lietuvos socialdemokratų partija, 2 – Partija Tvarka ir teisingumas, po vieną – Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Šiais metais Lietuva Europos Parlamente gavo 12 mandatų.

Pasak apygardos komisijos pirmininkės Almos Voveraitienės, rinkimai, nors ir nesulaukė rinkėjų antplūdžio, praėjo sklandžiai. Rajono gyventojai galėjo balsuoti 39 apylinkėse. Jose iš viso apylinkių pirmininkai suskaičiavo 206 negaliojančius biuletenius, 1 tūkst. 492 gyventojai balsavo iš anksto.

Prasidėjus išankstiniam balsavimui, rinkimų eigą stebėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) specialistas iš Vilniaus Andrius Burba.

„Kuratoriai važinėja po visas savivaldybes, kad galėtų suteikti informacijos, patarti. Jie pažeidimų nefiksuoja. Mūsų apygardoje jokių pažeidimų aptikta nebuvo. Kaip ir privaloma, prie Savivaldybės pastato buvo iškeltos Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos vėliavos“, - sakė A.Voveraitienė.

Šiais metais rinkėjai savo pašto dėžutėse nerado informacinių laikraščių apie partijas, pretenduojančias į Europos Parlamentą, vietinėje spaudoje pasigedo partijų sąrašų. Pasak A.Voveraitienės, tokie leidiniai paprastai yra dalijami per savivaldos, bet ne per Europos Parlamento rinkimus.

„Ar spaudoje pateikti partijų sąrašus, sprendžia VRK. Kiek reklamuotis spaudoje, televizijoje, sprendžia pačios partijos. Teko girdėti, kad rinkėjams trūko informacijos, bet į Savivaldybę atėję balsuoti žmonės nesiskundė“, - pasakojo A.Voveraitienė.

Rinkimų apylinkėse kalbinti pašnekovai sakė, kad žmonės pasyviai į rinkimus ėjo ne tik dėl blogo oro ir tą patį rinkimų sekmadienį minimos Tėvo dienos, bet ir dėl menkos informacijos apie partijas ir jų kandidatus.

Šis Parlamentas tvirtina Europos Komisijos vadovą bei gali pareikšti nepasitikėjimą Europos Komisija. Taip pat Parlamentas svarsto ir priima Europos Sąjungos teisės aktus.

Parlamento nariai posėdžiauja frakcijomis: į jas susiskirsto ne pagal tautybes, bet pagal savo politines pažiūras. Šiuo metu Europos Parlamente yra septynios frakcijos.

Europos Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos institucija, kurią tiesioginiais rinkimais išrenka Europos Sąjungos piliečiai. Iš viso Parlamente būna 785 parlamentarai, kuriuos kas penkerius metus išrenka 27 Europos Sąjungos valstybių narių rinkėjai – 492 milijonai piliečių. Negalutiniais duomenimis, per šiuos Europos Parlamento rinkimus savo balsus atidavė 42,94 procento ES šalių narių gyventojų. Lietuvoje rinkėjų aktyvumas – vienas mažiausių.

Kretingiškių klausėme: ar buvo pakankamai informacijos apie kandidatus į Europarlamentą?

Aldona Jogminienė:

Labai trūko informacijos. Nebuvo nei plakatų, nei agitacijos. Mačiau tik diskusijų per televiziją, tačiau to nepakako. Renkant Europos Parlamentą padėtį apsunkino tai, jog reikėjo balsuoti už vieną partiją. O norėtųsi balsuoti už žmones.

Zita:

- Spaudoje informacijos trūko. Tačiau, kas žiūrėjo televizorių – informacijos buvo pakankamai. Aš naudojuosi internetu: ten žinių apie partijas buvo kiek tik nori. Vis dėlto, už ką balsuoti, apsisprendžiau tik atėjusi balsuoti.

Alina Kukučionytė:

Prieš rinkimus nesidomėjau partijomis. Žiūrėti debatus per televizorių nebuvo laiko. Spaudoje informacijos beveik neradau. Kandidatai galėjo dalinti lankstinukus, daugiau reklamuotis. Reklama paprastai paveikia, ypač, jei žmogus nėra apsisprendęs, už ką balsuos.

Rokas Venckus:

- Labai sunku išsirinkti, už ką balsuoti. Net nežinojau visų kandidatuojančių partijų. Specialiai tuo ir nesidomėjau. Kita vertus, iš tiesų trūko informacijos. Tačiau gryna kandidatų reklama manęs nepaveiktų.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas