|
|
|
Choras „Smiltė“ iš tarptautinio konkurso parvežė auksą.
Kretingos meno mokyklos jaunių choras „Smiltė“ vakar iš Čekijos grįžo su pergalės daina: trisdešimt merginų iš autobuso išlipo dainuodamos, mojuodamos Lietuvos vėliava ir su aukso medaliu. Jos tapo 37-ojo tarptautinio chorų konkurso „Olomouc 2009“ nugalėtojomis. Konkurse, kuriame dalyvavo 117 chorų iš dvylikos pasaulio šalių – tarp jų ir iš Singapūro, JAV, Rusijos, – kretingiškės merginos buvo vienintelės iš Lietuvos ir ypač mylimos fotografų. Choras „Smiltė“ vaikų kategorijoje iki 16 metų susirungė su dar devyniais chorais. Programa taip sužavėjo komisiją, kad kretingiškės pelnė 93 taškus: tik dviem taškais mažiau už Grand prix laimėtojus. „Vaikai viską padarė taip gerai, kad man garbė stovėti šalia jų. Tai – ypatingas choras. Galbūt toks vienintelis visoje Lietuvoje. Į festivalį suvažiavo choristai, kuriems choras – pagrindinis dalykas. „Smiltės“ merginos visų pirma yra pianistės, jos mokosi groti fortepijonu. Choras joms nėra pagrindinis dalykas. Tad pergalė mums – dar saldesnė, nes susirungti teko su itin stipriomis choro mokyklomis iš Rusijos, Čekijos, Vengrijos, kitų pasaulio šalių. Drąsiai dainuoti šalia jų galėjome, nes visus metus įtemptai dirbome. Be to, sulaukėme pagalbos iš tėvų, Kretingos meno mokyklos direktoriaus Bernardo Anužio, bendrovės TEO LT“, - pasakojo „Smiltės“ vadovė ir dirigentė Lilija Bakšanskienė bei koncertmeisterė Rita Retkienė. Mokytojų ir merginų atmintyje vis dar ryškūs prisiminimai apie tas akimirkas, kuomet su nerimu laukė komisijos rezultatų.
„Susirinkome visi į aikštę, kurioje sakė rezultatus anglų kalba. Skelbia bronzos laimėtojus – ne mes. Truputį nusimenu, nes giliai širdyje tikėjausi trečiosios vietos. Skelbia sidabrą – ir vėl nenuskamba mūsų vardas. Ir staiga visos išgirstame, kad pelnėme auksą. Emocijos buvo tokios stiprios, kad atpirko visą sunkų metų darbą“, - įspūdžiais dalijosi L.Bakšanskienė. Konkurse kiekvienas choras turėjo atlikti dešimties minučių programą. Privalomas buvo a capella kūrinys – daina be akompanavimo, kurią atlikti yra itin sunku. „Smiltės“ merginos padainavo keturis kūrinius. „Programa buvo iš tiesų gera – charakteringa, įdomi, „skani“. Kiekviena mergina dainuodama atskleidė savo charakterį, tad mūsų pasirodymą žiūrovai stebėjo lyg gerą spektaklį“, - pasakojo L.Bakšanskienė. Ji prisiminė, kad nulipus nuo scenos Olomouco filharmonijos Mocarto salėje, užliejo ramybė, nors rezultatų reikėjo dar gerokai palaukti. Choro vadovė pasakojo, jog po pasirodymo visi jautėsi padarę viską, kas įmanoma, ir patraukę valgyti ledų. Iki konkurso ir po jo choro „Smiltės“ merginų dainos skambėjo visur, kur tik jos aptiko gerą akustiką. „Vaikai taip pamilo dainavimą, kad dainavo ne tik autobuse, gatvėse. Dainos skambėjo įspūdingose Olomouco bažnyčiose, Krokuvoje, kurią aplankėme grįždami namo, Veličkų druskų kasyklose, Čekijos pilyse. Su kitokia, ne konkursine, programa pasirodėme ir koncerte-maratone, kuriame dalyvavo visi konkurso dalyviai“, - kalbėjo L.Bakšanskienė ir R.Retkienė. Iš viso į tarptautinį konkursą suvažiavo 3 tūkst. 500 dalyvių. Kretingiškės gyrė organizatorių profesionalumą – laikas ir veiksmas buvo suplanuotas taip, kad choristai neturėjo nė vienos laisvos ar neįdomios minutės. „Smiltės“ merginos pasakojo patyrusios ne tik pergalės skonį, bet ir stiprius patriotinius jausmus. Scenoje tarp didžiųjų valstybių vėliavų pasirodžius Lietuvos trispalvei, per minią nuvilnijo kretingiškių atliekamas Lietuvos himnas. „Esu laiminga. Parinkau tokią programą, kurią vaikai galėtų įveikti maksimaliai. Ir jie tai padarė“, - kalbėjo L.Bakšanskienė.
|
|
