Pajūrio naujienos
Help
2024 Gegužė
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Apklausa

Ar ketinate savanoriškai registruotis į karo komendantūrą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Už rudą įdegį gali tekti sumokėti sveikata

  • Dovilė SIMAITYTĖ
  • Sveikata
  • 2009-06-05

Prasidėjus vasarai, žmonės skuba pasimėgauti išsiilgtos saulės spinduliais ir rūpinasi, kad pablyškusi oda kuo greičiau įgautų rudą atspalvį. Tačiau gydytojai perspėja: ir poilsiaujant nevalia užmiršti atsargumo – kad už rudą įdegį nereiktų sumokėti sveikata.

Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėjas dermatologas Vytautas Toliušis patarė saule mėgautis saikingai.

Apie tai kalbėjomės su Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėju dermatologu Vytautu Toliušiu.

- Kaip saulė veikia odą?

- Dvejopai. Gali būti teigiamas saulės poveikis: odoje gaminasi tam tikri vitaminai, intensyviau vyksta medžiagų apykaita. Tačiau saulė gali veikti ir žalingai – dėl jos oda ne tik įdega, bet ir, mažėjant elastinėms skaiduloms, greičiau sensta. Tų, kurie piktnaudžiauja saulės voniomis, oda suvysta greičiau. Todėl šiandien pernelyg rudu įdegiu besidžiaugiančių žmonių išvaizda po kiek laiko bus prastesnė negu tų, kurie saule nepiktnaudžiavo. Dėl ilgalaikio buvimo saulėje tamsesnėmis dėmėmis nusėtos trumpus sijonus mėgstančių moterų kojos, vyrų – nugaros.

- Kokioms ligoms atsirasti arba paūmėti saulė gali turėti įtakos?

- Pirmiausia oda gali nudegti: ji parausta, patinsta, nusilupa. Dėl saulės poveikio formuojasi įvairūs odos dariniai, pavyzdžiui, pigmentinės dėmės. Tai akivaizdžiai galima pastebėti ties blauzdomis ir dilbiais, kur oda gauna daugiau saulės negu kitos kūno vietos.

Saulės dilgėline sergantiems žmonėms jau pirmieji spinduliai sukelia bėrimus. Saulė provokuoja saulinę keratozę, kuri yra pirmasis žingsnis plokščialąsteliniui odos vėžiui atsirasti. Taip pat dėl saulės poveikio gali atsirasti seborėjinės keratozės, senatvinės karpos, pigmentiniai apgamai, kurie yra melanocitais vadinamų ląstelių telkiniai odoje. Iš jų gali susiformuoti piktybinis odos vėžys – melanoma.

Piktnaudžiaujant saule gali išsivystyti odos auglys bazalioma, kuri dažniausiai susidaro veide, apie lūpas, akis iš smulkių mazgelių. Anksti diagnozavus šią ligą, ji sėkmingai išgydoma. Vyresniems žmonėms arba jaunesniems alkoholiu piktnaudžiaujantiems asmenims, kurių sugadintos kepenys, gali pasireikšti vėlyvoji odos porfirija. Dėl reakcijos su saule, oda tampa trapi, ją nusėja pūslės, šašais.

- Iš kur žinoti, kurie apgamai yra grėsmingi?

- Apgamas turi būti 2-6 mm dydžio, simetriškas, lygiais kraštais, tolygios spalvos, vienalytis. Reikia atkreipti dėmesį, jei apgamas keičiasi, pavyzdžiui, didėja, kraštai darosi netolygūs. Negeras ženklas, jei apgamų daugėja. Tai pastebėti pats žmogus ne visada gali, todėl apgamus ant kūno šono, nugaros, kitose sunkiai matomose vietose gali apžiūrėti namiškiai.

Žmogui įvertinti, ar apgamai pavojingi, yra sudėtinga. Klysta tie, kurie mano, kad jei apgamas neskauda, neperšti, nekraujuoja – reiškia, nėra nieko bloga. Ne viską pastebėti gali ir šeimos gydytojai, todėl periodiškai reiktų apsilankyti pas šios srities specialistą. Kartais vieno žmogaus odoje galima surasti ir penkis skirtingus susirgimus.

Nustatyta, kad plika akimi pakitimus galima įvertinti 30 proc. tikslumu, o dermatoskopu – 90 proc. Dermatoskopija – specialus tyrimas - leidžia įvertinti giliau esančius audinius, jų struktūras.

- Kokiems žmonėms ypač reikėtų pasitikrinti?

- Bent kartą per metus pasitikrinti reiktų tiems, kurių šeimoje ar giminėje yra žmonių, sirgusių odos vėžiu. Taip pat – turintiems itin daug pigmentinių dėmių, buvusiems bent kartą stipriai nudegus saulėje. Susirgti melanoma labiau linkę šviesaus gymio, baltaplaukiai, mėlynų akių žmonės.

- Tačiau Jūs nesiūlote žmonėms užsibarikaduoti namuose ir nesirodyti saulėje?

- Žinoma, ne. Tiesiog atsargiau reiktų elgtis žmonėms, kurie serga tam tikromis, jautrumą saulei sukeliančiomis ligomis, pavyzdžiui, dermatomiozitu, raudonąja vilklige.

Daugelis žmonių vartoja kokius nors vaistus, kurie jų organizmus padaro jautresnius saulei. Tokius vaistus vartojantis žmogus, priklausomai nuo vaistų rūšies ir dozės, per valandą nuo saulės gali nudegti tiek, kiek įprastai jis nudegtų per dieną. Todėl reikia atidžiai perskaityti vaistų informacinius lapelius. Daugeliui atrodo, kad šalutinis poveikis pasireiškia retai, tačiau iš tikrųjų jį pajaučia beveik kiekvienas. Taip pat reiktų saulėje pridengti tas kūno vietas, kurios pateptos vaistais, tepalais, pavyzdžiui, „Fastum gel“. Saulė tepalais pateptą vietą gali nudeginti iki erozijos.

Dar žmonės turėtų atkreipti dėmesį, kad esama augalų, kurie, veikdami su saule, gali sukelti toksines reakcijas. Pavyzdžiui, žmogus būna gamtoje, deginasi, o dėl susilietimų su augalais atsiranda ūmios reakcijos – iki pūslių. Ypač pavojinga degintis pievoje, kur augalai žydi, ir dar yra rasa – ištinka panaši reakcija, kaip drėgnomis rankomis liečiant rūtas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas