“Architektė” remeza paliko lizdą

Kūlupėniškio sodyboje balandžio pabaigoje lizdą susisuko ir vaikus išperėjo paukštis, kokio sodybos šeimininkas Vidas Prialgauskas iki šiol niekur nebuvo regėjęs, nors daug būna gamtoje - dirbdamas geležinkeliečiu, pėsčiomis prakeliauja nuo Šiaulių iki Tauragės bei Sovietsko.

Vidas Prialgauskas - gamtos žmogus nuo mažens. Paukščiais, kitais gyviais bei augalais jis ne tik grožisi, bet ir stebi, kaip jie gyvena, auga, stengiasi sužinoti apie juos ir iš įvairių šaltinių.

Prieš porą savaičių kumštinės formos lizdą pamatė rūpestingai uždarytą, o jo gyventojai buvo išlėkę.

“Didumo – gal per gerą nykštį. Spalva – į melsvumą bei pilkumą. Čirškė neišpasakytai. Panašus į kikilį, tačiau nei internete, nei enciklopedijose jo neradau. Nežinau, kodėl, gal pagal didžiausią panašumą į tai, ką esu matęs, pavadinau afrikietišku kikiliu”, - pasakojo kūlupėniškis.

Netrukus iš knygos “Gyvūnų namai” V.Prialgauskas sužinojo, kad jo sodyboje ant gluosnio šakos suposi ir perėjo remeza - žvirblinių paukščių būrio atstovė. Lotyniškai – remiz pendulinus.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis sakė, jog veikiausiai tai ir buvo remeza. Jos gyvena visoje Lietuvoje. “Tirštai jų nėra, bet tai toli gražu nėra retas paukštis”, - kalbėjo ekologas, pridūręs, jog po išperėtos vados lizdas remezai nebereikalingas.

Remeza šiek tiek artima zylei, nėra ir didelė čiulbuonėlė, turi specifinį balsą.

Remeza lizdą suka nuo pusantro iki 10 metrų aukštyje, neretai – tame pačiame lapuotyje medyje: berže, gluosnyje, ievoje, alksnyje ar karkle.

Tikra architekte dar tituluojama remeza lizdą susisuka iš žolės stiebų bei sėklų plaušelių. Po kūlupėniškės lizdu tebesipūkavo nupešioti pernykščiai švendrai. Gūžta išklojama paukščių pūkais. Senovėje vaikai rinko tuščius remezų lizdus ir nešiojo juos vietoj šlepečių.

Gluosnis, kuriame dar supasi remezos lizdas, neseniai turėjo 5 kamienus, tačiau keturių nebėra – pasidarbavo bebrai. V.Prialgauskas negalėjo atsistebėti, kad liko nepaliestas kamienas su remeza, juokavo, esą paukštis su bebrais susitarė.

Tvenkinį, virš kurio buvo įsikūrusi remeza, Kūlupėnų gyventojas vadina ornitologiniu draustiniu. “Vidury jo peri vanagas, keturios vandens vištelių poros”, - pasakojo žmogus stebėdamasis, nes iki šiol žinojo, kad vanagai peri vien medžiuose.

Aplink sodybą – 19 paties padarytų inkilų. Varnėnas susisuko lizdą net tiesiai ant stogo, po šiferio lakšto kraštu, lietaus nepasiekiamoje vietoje. Matyti 7 kregždžių lizdai. Žmogus primetė, jog maždaug 200 sparnuočių pulkas pas jį apsigyvenęs. Džiaugiasi, paukščiais gėrisi, koncertų, sako, - tiek ir tiek. Tačiau kartais ir sudejuoja: “Vakarais neįmanoma išeiti į lauką, kokia galybė jų”. Bet netrukus, prisiminęs, kiek piktadarių vabalų bei kitokių kenkėjų paukščiai sulesa, vėl jais džiaugiasi.

Pernai perėjusi ir lakštingala. “Jei nori, kelkis pusę trijų ir eik daržo varpyti”, - juokėsi nuo gimimo su gamta nesiskyręs vyras.

V.Prialgausko sodyba stūkso tarp dviejų ranka pasiekiamų triukšmo srautų: iš vienos pusės – geležinkelis, iš kitos - plentas, tačiau paukščių sutartinėms nei lokomotyvai, nei traktoriai netrukdo.

• Rašyti komentarą (3)