|
|
|
Protestuotojai užtvėrė posėdžių salės duris
Vakar Jurgio Pabrėžos gimnazijos mokytojai ir mokinių tėvai, pasipiktinę, kad rajono Savivaldybės taryba nepatenkino jų reikalavimo sustabdyti gimnazijos išgryninimo procesą, užtvėrė duris išeiti iš salės pakilusiems tarybos nariams bei kitiems posėdžio dalyviams. Iš pradžių neišleidę nė vieno, paskui ėmė po kelis praleidinėti skanduodami: “Gėda, gėda”. Garsiausiais šūksniais buvo palydėti tie tarybos nariai, kurių posėdyje išsakytos mintys neatitiko protestuotojų lūkesčių. Tarp tokių “nuplaktųjų” buvo ir meras Juozas Mažeika, ir vicemerė Jolita Vaickienė, ir Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė, ir tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis. Vakar pusdienį karštai diskutavusi taryba išsiaiškino, kad šiame posėdyje nepažeisdama įstatymų, tarybos darbo reglamento, negali priimti jokio sprendimo, kadangi posėdžiui šiuo klausimu nebuvo paruoštas nė vienas sprendimo projektas. Tarybos nariai sutarė, kad sprendimo projektą paruoš gimnazijos atstovai, padedami jiems pritariančių tarybos narių, ir svarstyti pateiks tarybos neeiliniam posėdžiui, kurį planuojama surengti birželio 11 d. Tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis tvirtino, jog Švietimo komitetas Jurgio Pabrėžos gimnazijos bendruomenės reikalavimą stabdyti mokyklų tinklo reformą rajone svarstė net 3 kartus. Gerai išanalizavo situaciją ir reikalavimui nepritarė. Nepritarė pabrėžiečiams ir rajono vidurinių mokyklų (kurios po reformos turi tapti pagrindinėmis mokyklomis) direktoriai, netgi pagrasino protesto akcijomis, jeigu taryba patenkins gimnazijos bendruomenės reikalavimą. D.Petreikio teigimu, reikalavimą neteisėtu pripažino ir Klaipėdos apskrities švietimo priežiūros tarnyba bei Švietimo ir mokslo ministerijos atsakingi specialistai ir pats ministras, su kuriuo jam irgi pavyko trumpai aptarti šį reikalą. “Yra priimtas rajono mokyklų tinklo reorganizacijos planas. Be abejonės, planas gali būti peržiūrimas, bet tam reikia labai rimtų argumentų, kurie neturėtų prieštarauti galiojantiems įstatymams. Iki 2012 metų reforma turi būti baigta. Dar vieneriems mokslo metams sustabdžius gimnazijos išgryninimą, pasekmės būtų dar liūdnesnės: išbalansuotume pradėtą tinklo optimizavimo procesą. Neišgryninta gimnazija gali neišlikti. Ar 2012 metais nebus problemos, jei Kretingos mieste liks viena - Pranciškonų - gimnazija, ir ta pati konfesinė?”- aiškino D.Petreikis. Meras Juozas Mažeika tvirtino irgi nematąs jokios teisinės galimybės palikti Jurgio Pabrėžos gimnaziją “priaugančią” - su penktomis-aštuntomis ir gimnazijinėmis klasėmis, kadangi pagal galiojančius įstatymus šalyje turėti “priaugančias” klases išimtis buvo padaryta tik miestelių, bet ne rajonų centrų tipo miestų gimnazijoms, išskyrus konfesines - pas mus - Pranciškonų gimnaziją. Pabrėžiečiams buvo priminta, kad 2008 metų birželio mėnesį jie patys pasisakė už grynąją - keturmetę - gimnaziją, kai iš 64 pedagogų 42 balsavo “už”. Tarybos narė Vida Giedrimienė neigė protestuotojų kaltinimus ir dėl skubėjimo išgryninti gimnaziją. “Pirmos reformos planas buvo parengtas 2005-aisiais, vėliau - antras, 2007-aisiais - trečias, suderintas su mokyklos bendruomene”,- teigė ji. V.Giedrimienė perspėjo tarybą: “Mes galime sustabdyti reformą 1-2 ar 3 metus. Formuokime gimnazijoje tas V-VIII klases, tačiau kas po 3 metų, kai reforma turės būti baigta, atsakys už daug skaudesnes negu dabar pasekmes, kai reformai užbaigti vienu kirčiu galbūt neužteks ir pusės milijono litų. Kas atsakys? Kita taryba?”. Jurgio Pabrėžos gimnazijos iniciatyvinės grupės reformai stabdyti vardu kalbėjusi mokytoja Daina Balčienė pareiškė, jog jų bendruomenė nusivylė rajono valdžia, nes visuose susitikimuose, kuriuose sprendė šią problemą, jie buvo įtikinėjami, jog yra įstatymas, kurio nevalia pažeisti, kad pabrėžiečiai patys padarė klaidų, bet nė karto nebuvo svarstoma, ko reikia Kretingos žmonėms, kad jiems Kretingoje gyventi būtų gera. “Yra viena ilgoji konfesinė gimnazija, galbūt galėtų būti ir kita - pasaulietinė ilgoji gimnazija”,- teigė mokytoja. Ji pabrėžė, jog Kretingoje situacija yra ypatinga, kadangi nė viename kitame šalies rajono mieste nėra konfesinės gimnazijos, kurios steigėjas būtų vienintelis - Pranciškonų vienuolynas, be Savivaldybės. “Kalbama, kad viskas daroma dėl vaikų gerovės, tačiau mūsų penktokai turi išeiti į prastesnes sąlygas Marijono Daujoto vidurinėje mokykloje”,- tvirtino D.Balčienė. Pažymėjusi, jog rajono mokyklų tinklo reformos planas yra parengtas blogai, pagrasino, jog dėl blogai parengto plano darbo netekę mokytojai galės Savivaldybę paduoti į teismą. D.Balčienė, be reikalavimo sustabdyti gimnazijos išgryninimą, pasiūlė ir alternatyvų sprendimą: leisti, kad po tuo pačiu Jurgio Pabrėžos gimnazijos stogu veiktų dvi mokyklos. Viena pagrindinio ugdymo - V-VIII klasių ir kita - išgryninta keturmetė gimnazija. Jurgio Pabrėžos gimnazijos bendruomenę palaikė tarybos socialdemokratai, liberalcentristas Vytautas Karaliūnas. “Ar mes, turėdami priaugančią Pranciškonų gimnaziją, užtikrinsime, kad išgrynintoje Jurgio Pabrėžos gimnazijoje bus mokinių?”- abejojo jis ir siūlė neskubėti užbaigti reformos. Neskubėti siūlė ir socialdemokratas Valerijonas Kubilius, pareiškęs, jog “blogai, kad visoje valstybėje reforma daroma buldozeriu”. Jo bendrapartietis Steponas Baltuonis kalbėjo: “Šitoje vietoje negali būti vien ekonominiais svertais vadovaujamasi. Vaikai - ne paršeliai, kad keliautų iš vienos mokyklos į kitą, kaip savo įmonėje perkeliam iš gardo į gardą, iš fermos į fermą atitinkamo amžiaus sulaukusius paršelius. Kai statome vėjo jėgaines - paisome bendruomenės, o kai sprendžiamas žmogaus ugdymo klausimas - ne”. Jurgio Pabrėžos gimnazijos tėvų vardu kalbėjęs Audrius Beniušis patvirtino gimnazijos kolektyvo baimę, kad išgryninant gimnazijai gresia netekti mokinių. “Mano paties sūnus yra būsimas penktokas. Aš renkuosi Pranciškonų gimnaziją vien dėl to, kad vaikas iki pat tol, kol baigs XII klasių, galės mokytis vienoje mokykloje”,- sakė jis. “Pranciškonų gimnazija - ne guminė. Visų nesutalpins”,- replikavo D.Petreikis. Savivaldybės koridoriuje pusdienį vargę tėvai buvo įsitikinę, jog rajono švietimo sistemos pertvarka yra ydinga jau vien dėl to, kad jų penktokai-aštuntokai vaikai gujami iš Jurgio Pabrėžos gimnazijos į daug prastesnes sąlygas turinčią Marijono Daujoto vidurinę mokyklą, kuri, anot tarybos nario Virginijaus Brazausko, jam labiau primena kalėjimą, o ne mokyklą. Lig šiol tebėra nebaigta šios mokyklos renovacija, kai kitos miesto mokyklos - jau renovuotos. Ne visiems tėvams priimtina ir Pranciškonų gimnazija vien dėl privalomo katalikiško ugdymo. Pagal Švietimo įstatymą, po 2012 metų rugsėjo 1 d., kai reforma turi būti baigta, Kretingoje išliekanti Pranciškonų prailgintoji (su V-VIII klasėmis) gimnazija gali likti ir vienintelė mieste. Vykdant reformą, nuo Jurgio Pabrėžos gimnazijos atskirtos pradinės klasės, kurios tebesiglaudžia gimnazijos pastate, kadangi Savivaldybė nesugebėjo laiku renovuoti joms skirtų patalpų Vaikų ugdymo centre. Tad reformą norima užbaigti nepertvarkius materialinės bazės. D.Martišauskienės teigimu, rajono mokyklose mokinių kasmet mažėja po 200-240. Jurgio Pabrėžos gimnazijoje po išgryninimo šiemet turėtų likti 895, 2010 m. rugsėjo 1 d. - apie 800. “2010-2011 mokslo metai gimnazijai dėl mokinių skaičiaus ir būtų skaudžiausi”,- įsitikinusi vedėja.
|
|
