|
|
|
Kapinėse lankytojai neturėtų jaustis kaip namie
Tvarkyti kapą į naująsias Kretingos miesto kapines atvykusi Zita Dirmeikienė iš Palangos skundėsi, kad kapinių prižiūrėtojas dienos metu neleidęs ilgėliau užsibūti su automobiliu, kuriuo ligi kapavietės atsivežė kelis maišus žemės bei įrankius. Kapinių prižiūrėtojas Antanas Raudonis tvirtino, jog kapinės yra rimties vieta, ir bet kada jose važinėtis draudžia kapinių priežiūros taisyklės. Ar prižiūrėtojas nustatinėja laiką „Penktadienį apie 10.30 val. kartu su šeima atvažiavome tvarkyti tėvo kapą. Atsivežėme du didelius maišus žemės. Prie kapinių vartų mus pasitikęs prižiūrėtojas pasakė, kad galime būti ligi 11 val. Mes sakėme – nesuspėsime. Mano mamai – 82 metai, ji sunkiai bepavaikšto. Prižiūrėtojas prieš vienuoliktą priėjo prie mūsų ir paragino suskubti, nes užrakinsiąs vartus. Neišlaikė nervai: susižodžiavome, sakau, jūsų darbas – ligi vakaro. Mama stipriai susijaudino, ir mes išvažiavome darbo nepadarę ligi galo“, - situaciją papasakojo laikraščio skaitytoja. Ji norėtų žinoti, ar prižiūrėtojas turi teisę kapinėsi nustatinėti darbo laiką. A.Raudonis teigė, jog nėra buvę atvejo, kad jis neleistų žmonėms atsivežti žemių, skaldos ar paminklą. Invalidai su specialiai paženklintu automobiliu ar pateikę invalidumo pažymėjimą įvažiuoti įleidžiami be išlygų. „Tačiau žmonės kapinėse neturėtų jaustis kaip namie. Kapinėse neleidžiama bet kada važinėti automobiliais. Yra tokių, kurie piktnaudžiauja: įleidžiu, o jie nebeskuba išvažiuoti“, - kalbėjo prižiūrėtojas. Vartai atrakinami, suderinus su prižiūrėtoju: prie būstinės, informacinėje lentoje nurodytas jo telefonas. Paskambinus ir susiderinus tvarkyti kapą žmogus gali įvažiuoti į kapines nuo 8 val. ryto ligi vakaro ir šeštadieniais ligi pietų. Dauguma kapinių lankytojų, tikino A.Raudonis, yra patenkinti, kad uždrausta važinėtis automobiliais: vairuotojai nebekelia dulkių, garsiai neleidžia muzikos. Draudimai kapinių teritorijoje Pagal kapinių priežiūros taisykles, kapinių teritorijoje yra draudžiama: važinėti transportu, išskyrus atvejus, kai suderinta su kapinių prižiūrėtoju; ganyti gyvulius; vedžioti šunis ar kitus gyvūnus; be prižiūrėtojo žinios sodinti, kirsti ar genėti medžius, išvežti remontuoti kapų statinius; laikyti statybines medžiagas, teršiančias aplinką; vykdyti savavališkus statybos darbus; pilti atliekas ne tam skirtose vietose; klijuoti skelbimus ant medžių ir stulpų. Kultūros paveldo objektuose – vykdyti remonto ar rekonstrukcijos darbus, nesuderinus su paminklosaugininkais. Kapines lankyti leidžiama nuo 7 iki 22 val. Jeigu kapavietė netvarkoma daugiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jeigu per metus nuo įspėjimo kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojo iniciatyva seniūnija arba religinė bendruomenė gali sudaryti komisiją, kuri pripažintų šią kapavietę neprižiūrima. Atskiras asmuo arba religinė bendruomenė gali būti paskirti tvarkyti neprižiūrimą kapavietę ir įgyja pirmumo teisę į ją laidoti. Nustatyta ir laidojimo tvarka Leidimą laidoti išduoda seniūnijos, mirusiojo giminaičiams pateikus mirties liudijimą, prašymą bei rašytinį kapą prižiūrinčio asmens sutikimą, jei kapas formuojamas jau esančioje kapavietėje. Palaikams laidoti gali būti skiriama kapavietė vienam kapui – 1,5 x 2,5 m - arba keliems kapams – 7 kv.m ir daugiau. Kapo duobės gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Palaidojus kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriam nurodyta mirusiojo pavardė ir gimimo bei mirties datos. Kapinėse laidojama nuo 9 iki 18 val. Pirmąją šv.Velykų ir šv.Kalėdų dieną nelaidojama. Pakartotinai laidoti tame pačiame kape galima ne anksčiau kaip po 20 metų. Palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities Visuomenės sveikatos centro, seniūnijos, o religinių bendruomenių kapinėse – ir bendruomenės sutikimus. Jeigu palaikus ekshumuoti reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, papildomai reikia vienos iš šių institucijų rašto. Atkasant kapą, turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas.
|
|
