|
|
|
Dėl priverstinio taupymo – sumaištis mokyklose
Užvakar visų rajono ugdymo įstaigų vadovai Švietimo skyriuje paeiliui ir po vieną buvo kviečiami „ant kilimėlio“ prieš rajono valdžios komisiją atsiskaityti, kaip pradės įgyvendinti taupymo planą. „Nesupratome, ko ten reikėjo eiti ir kodėl kvietėsi po vieną? Valdžia nebesusitvarko pati, todėl problemą užkabino ant vadovų galvų“, - dėl rajono tarybos sprendimo 10,7 proc. sumažinti įstaigoms skirtas lėšas piktinosi mokyklų direktoriai. Mokyklų vadovai bei mokytojai atlyginimus gauna iš mokinio krepšelio. Todėl sutaupyti jie gali tik iš aplinkos lėšų. Iš jų mokami atlyginimai mažiausias pajamas gaunantiems ugdymo įstaigų darbuotojams – sargams, valytojoms, buhalteriams, kompiuterio specialistams. „Nors vieningai ir nesutarėme, tačiau taupyti buvo nuspręsta ne darbuotojų atlyginimų sąskaita. Mokyklos ir darželiai taupys šilumą, vandenį, elektrą“, - po pasitarimo teigė vicemerė Jolita Vaickienė. Šiandien, anot J.Vaickienės, lėšų mažinimo problema bus svarstoma rajono tarybos Biudžeto ir finansų komitete. „Teks priimti bendrą sprendimą: koks jis bus – dar nežinia. Gal dėl paramos teks kreiptis ir į Finansų ministeriją“, - samprotavo vicemerė. Savo siūlymą komitetas gegužės pabaigoje teiks apsvarstyti rajono tarybai. „Chodkevičius karste apsiverstų“ „Tie pasišnekėjimai buvo bandymas mokyklų direktoriams įpiršti mintį, kad aptarnaujantįjį personalą reikėtų išleisti nemokamų atostogų. Tačiau tai prieštarauja Darbo įstatymui: turi būti rimtas motyvas, kad žmogus išeitų nemokamų atostogų, - įsitikinęs Vydmantų vidurinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininkas Vilius Adomaitis. – Dabar norima nuskriausti ir taip jau labiausiai pažeidžiamą sluoksnį žmonių, tegaunančių vos minimumą. Ekonominiu požiūriu tokia politika naudos neduos, nes žmonės nemokės mokesčių „Sodrai“, prasidės grandininė reakcija – pensininkai laiku negaus pensijų, nebus surenkami mokesčiai į rajono biudžetą“. Vyriausybė, anot V.Adomaičio, „nuleido biudžetą“ rajonams - nurodė patiems sumažinti lėšas: „Bet ne nuo to galo pradeda: argi eilinis žmogus gali išspręsti valstybės problemą. Manęs komisija klausė: ką siūlau daryti. Aš esu mokytojas, ir šiuo atveju galiu pasiūlyti, ko nedaryti. Tai – neleisti taupyti varganų žmonių sąskaita. Rajono valdžiai siūlau skolintis pinigų“, - kalbėjo V.Adomaitis. Jis įsitikinęs, kad šiandien miesto įkūrėjas J.K.Chodkevičius karste apsiverstų sužinojęs, kad dėl jam statomo paminklo, kuris rajono žmonėms kainuos kone 200 tūkst. Lt, žmonėms siūloma badauti. Bibliotekos statybai skolinamės milijonus, o iš vargšo žmogaus įmanytų ir lazdą atimti. Tad kodėl rajono valdžia negali skolintis "duonai",- V.Adomaičio siūlymą skolintis palaiko ir Marijono Daujoto vidurinės mokyklos direktorius Gerardas Trumpis. Priverstinis mažinimas - ne taupymas „Tai, kas šiandien vyksta mokyklose, nelogiška vadinti taupymu. Tai yra priverstinis mažinimas, nuleistas iš Vyriausybės. Taupyti ir kam panaudoti sutaupytus pinigus gali nuspręsti pati mokyklos bendruomenė“, - įsitikinęs G.Trumpis. Tačiau direktorius pasidžiaugė, kad jų mokymo įstaigai pavyko išspręsti lėšų karpymo problemą, nepaliečiant žmonių algų ir nė vieno darbuotojo neverčiant išeiti nemokamų atostogų. „Pernai gruodį „aplinkos“ darbuotojams išmokėjome algas už einamą mėnesį – gruodį. Todėl šio gruodžio algas mokėsime sausį, jau iš kitų metų biudžeto“, - įstaigos įžvalgą ar sėkmingą atsitiktinumą atskleidė G.Trumpis. Rajono ikimokyklinių įstaigų darbuotojai – nuo direktorių ligi valytojų – per vasarą išeis mokamų atostogų. „Visi šioje situacijoje pasijutome lygūs. Per vasarą taupysime pinigus, gaunamus už socialiai remiamų vaikų maitinimą, vandens pašildymą, taupysime vandenį, elektrą. Visko ligi galo dar nežinome. Kiekvienas darželis taupymo problemą spręs skirtingai, - kalbėjo lopšelio–darželio „Ąžuoliukas“ vadovė Veronika Kerinienė. – Kelios mūsų moterys per vasarą įsidarbins „Žilvityje“. Vasaros pabaigoje kai kam gali tekti išeiti ir nemokamų atostogų. Tačiau kuris šiandien gyvena ramiai ir žino, kas jo laukia rugpjūty?“. Kaimų mokyklose – nuolankumo atmosfera Reorganizuojamos kaimų pagrindinės mokyklos į lėšų karpymo politiką žvelgia ramiau: jos jau iš anksto susitaikė, kad rugsėjį susijungus su vidurinėmis mokyklomis, dalis pedagogų netenka darbo. Pasiliekantiems svarbiausia – išlaikyti darbo vietas. „Niekas nepyksta, jei teks išeiti nemokamų atostogų. Žmonės supranta, kad tai – laikinas reiškinys“, - tvirtino Laukžemės pagrindinės mokyklos, kuri nuo ateinančio rudens taps Darbėnų vidurinės mokyklos padaliniu, direktorė Genutė Narkienė. Reorganizuotoje mokykloje vietoje 9,5 etato liks tik 5 etatai. „Esame keblioje padėtyje – išeinantiems darbuotojams teks išmokėti išeitines kompensacijas. Todėl jų negalime išleisti nemokamų atostogų, nes jų kompensacijos liks menkos. Viliamės sutaupyti valytojos, kuri išeina dekretinių atostogų, sąskaita. Beliks pusė ūkvedžio etato, taip pat geranoriškai darbo vietą jaunesniam žmogui užleis pensinio amžiaus sargas“, - apie darbo vietų rokiruotę kalbėjo direktorė. Meno mokykla - be mokinio krepšelio Kretingos jaunųjų menininkų kalvė – Meno mokykla, kaip įprasta visame Lietuvos kultūriniame kontekste, vėl – podukros vietoje. Meno mokykla negauna mokinio krepšelio, ji - pavaldi Savivaldybei. Mokykla išsilaiko pati: užsimoka mokesčius, už keliones. Savivaldybė iš aplinkos lėšų moka tik atlyginimus darbuotojams – ir direktoriui, ir valytojai. „Visiems mums iš mokos fondo nupjauna 10,8 proc. arba 227,9 tūkst. Lt. Tai daug ar mažai? Ogi 38-39 dienų nemokamų atostogų. Jeigu gabalą nupjauna, lapkritį baigsis mokyklos pinigai. Kas toliau – šiandien dar nežinia. Dabar skelbiame mokinių priėmimą, netrukus visi išeisime į užtarnautas 2 mėnesių atostogas. O rugpjūtį rinksimės ir spręsime, ką daryti – gali tekti dirbti ir „tėvynės labui“, - samprotavo Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis. Vadovas tikino suprantąs taupymą, kuris vyksta proto ribose, bet kai liečia žmonių atlyginimus – tai jau viršija ribas. Kas šiandien bėra teisiška, svarstė B.Anužis, jei vieni nurodymai kertasi su kitais: kas naudinga valdžiai - teisiška, o kas žmogui – jau neteisiška.
|
|
