|
|
|
Milijonai – devyniems vartotojams
Daugiau negu tris milijonus kainavę Pryšmančių vandentiekio ir nuotėkų įrenginiai kol kas nepateisino lūkesčių: prie jų šiuo metu yra prisijungusios vos devynios šeimos. Pasak bendrovės „Kretingos vandenys“ direktorės Irinos Vigelienės, apie tai, kad projektas kada nors atsipirks – negali būti net kalbos. Nors šiuo iš Europos Sąjungos Kaimo plėtros fondo finansuotu projektu buvo tikimasi gyventojus išvaduoti nuo gyvenimo be patogumų, daugelis pryšmantiškių ir toliau naudojasi vietiniu vandentiekiu, fekalijas išveža, o kai kurie vandenį semia iš šulinių. Nors rajone yra gyvenviečių ir miestelių, kuriuose - daugiau gyventojų ir ten tinklai reikalingi labiau, Pryšmančiams buvo suteikta pirmenybė. Pasak I.Vigelienės, Pryšmančių tinklai buvo Savivaldybės projektas, ir pirmenybė šiai gyvenvietei buvo suteikta todėl, kad čia nebuvo nei vandentiekio ir nuotėkų tinklų, nei valymo įrenginių. „Projekto sąlygose buvo numatyta, kad gyvenvietėje turi būti iki 500 gyventojų. Be to, prie Pryšmančių teka Akmenos, Tenžės upės, netoli - jūra, todėl privalėjome užtikrinti nuotėkų neužterštumą. Tai - perspektyvi gyvenvietė, kurioje tikimasi nemažos plėtros, taigi - ir potencialių vandentiekio vartotojų. Vydmantų gyvenvietėje, Salantų mieste tinklus įrengsime iš kitų lėšų, gautų iš Sanglaudos fondo“, - teigė I.Vigelienė. Be devynių esamų abonentų, vandentiekis turi 30 prašymų padaryti projektus Pryšmančiuose. „Kretingos vandenų“ projektuotojai per mėnesį parengia 15-20 projektų. „Turime du projektuotojus ir apie 2 tūkst. prašymų – specialistai įtemptai dirba. Eilė nemaža, tačiau pas mus projektas dėl prisijungimo prie vandentiekio kainuoja pigiau negu kitur, todėl žmonės mieliau laukia eilėje ir nesikreipia į kitas projektavimo firmas“, - sakė I.Vigelienė. Planuojama, kad per penkerius metus Pryšmančiuose prie tinklų prisijungs dar 450 abonentų. Tačiau ir šio vartotojų skaičiaus nepakaks, kad projektas atsipirktų. „Reikia mąstyti ne tik apie tai, kiek vartotojų prisijungs, bet kiek jų mokės. Prisijungti teoriškai gali visi, bet ar visi mokės? O tai reiškia nuostolius“, - kalbėjo I.Vigelienė. Pagrindinė priežastis, kodėl Pryšmančiuose tiek mažai vandentiekio vartotojų, - didelės prisijungimo išlaidos: projektų parengimas, tinklų tiesimas, dokumentų tvarkymas gali kainuoti 2-5 tūkst. litų. „Raginame žmones prisijungti, jie supranta naudą, tačiau iš ko į namus vandentiekį turi įsivesti pensininkai, vieniši žmonės? Vienintelis būdas paskatinti gyventojus naudotis tinklais būtų valstybės parama. Tačiau tinklų tiesimo išlaidos yra nekompensuojamos“, - sakė I.Vigelienė.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijono Černeckio nuomone, Pryšmančių vandentiekio ir nuotėkų tinklai bei valymo įrenginiai pasiteisino, nepaisant to, kad šiuo metu jais naudojasi tik devynios šeimos. Administracijos direktorius teigė, kad prieš pradedant darbus, specialistai atliko tyrimą ir žinojo, kiek Pryšmančiuose ketina būti abonentų. „Priežasties, kodėl vartotojų tiek mažai, negalėčiau pasakyti, tačiau tai nereiškia, kad įrenginiai nepasiteisino. Gyventojai prie tinklų neprivalo jungtis tuoj pat – dar yra laiko“, - kalbėjo V.Černeckis. Savivaldybės strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Gintautė Butavičiūtė pasakojo, kad prieš pradedant vesti tinklus ir diegti valymo įrenginius, specialistai atliko tyrimą. „Skaičiavome ne kiek gyventojų prisijungs, o kiek yra prisijungimo galimybių: galimybės prisijungti prie tinklų sudarytos 395 šeimoms. Kada gyventojai prisijungs – negalime pasakyti. Tačiau įrenginiai tik neseniai pagal panaudos sutartį yra perduoti „Kretingos vandenims“. Gyventojams dar reikia laiko gauti projektus, pradėti darbus“, - sakė G.Butavičiūtė.
|
|
