Sunkmečiu vėl populiarūs dėvėti drabužiai

Kalbos, kad vadinamiesiems „labdarynams“ ateina pabaiga, kad juos savo išpardavimais ir itin žemomis kainomis nurungia didieji prekybos centrai, nepasitvirtino: per krizę dėvėtų drabužių paklausa vėl atgijo - daugeliui žmonių „skudurynai“ padeda ir sutaupyti, ir originaliai pasipuošti.

Į Lietuvos „labdarynus“ iš Airijos, anot Mindaugo Ronkio, beatkeliauja perpus mažiau darbužių, negu anksčiau: jų nebeskuba atsikratyti ir užsieniečiai. Nors mūsų žmonės į juos užsuka vis dažniau, tačiau parduotuvių savininkai nelinkę prognozuoti, kaip seksis jų verslas.

Į Lietuvą dėvėti drabužiai atgabenami dažniausiai iš Airijos ir Anglijos, iš tų šalių, kuriose – daugiausiai mūsų tautiečių. Jie ten ir užsiima dėvėtų drabužių verslu. Tai, kad „labdarynai“ tapo itin paklausūs, rodo ir faktas, jog vien praėjusią savaitę Kretingoje atsidarė dvi naujos parduotuvės.

Airijoje turi savo verslą

Parduotuvės „Marškonė“, įsikūrusios buvusiame odų ceche, savininkas Mindaugas Ronkys anksčiau dėvėtais rūbais prekiaudavo urmu.

Rūbus jis pats atsigabena iš Airijos, kur jau ketverius metus vysto dėvėtų rūbų verslą. Daugiausia laiko jis ir praleidžiąs Airijoje, kur dirba pagrindinė jo suburta 30 žmonių komanda.

„Kiekvieną dieną patys Airijoje susirenkame rūbų ryšulius. Žmonės juos sukrauna prie savo namų. Autobuse dirba du mūsų žmonės: vienas surenka rūbus, o kitas mėto lapelius. Lapeliuose - informacija, kada rūbai vėl bus renkami kitąsyk. Jaunesni žmonės noriai nusikrato nebereikalingais drabužiais, o vyresnio amžiaus - dažniausiai neša į specialius punktus. Jie tikisi, kad paaukoti rūbai kaip labdara iškeliaus į vargstančias Afrikos šalis. Tačiau būna ir taip, kad norėdami užpildyti į Lietuvą iškeliaujančius sunkvežimius, drabužių perkame ir iš tų punktų“, - apie dėvėtų rūbų kelionę į Lietuvą pasakojo 33-jų verslininkas.

Situacija per krizę, pašnekovo žodžiais, stipriai pasikeitė ir Airijoje – žmonės taupo ir beišmeta perpus mažiau drabužių. O jų kainos Lietuvoje stipriai krito. Dar prieš dvejus metus perpardavinėtojams jis išsyk parduodavo po pusę sunkvežimio, o dabar šie beperką tik po 50-60 kg.

Todėl, tvirtino M.Ronkys, nenorėdamas žlugdyti savo verslo ir atleidinėti žmonių, buvo priverstas pats pardavinėti dėvėtus rūbus.

Siekia apyvartos ir pirkėjų gausos

Tam, kad kretingiškiai sužinotų apie naują dėvėtų drabužių parduotuvę, M.Ronkys pirmiausia išplatino reklaminius lapelius. Žmones sudomino jų paskelbta kaina, kad nė vienas drabužis nekainuos brangiau 7 litų.

„Neketiname kelti kainų, o savaitgaliais jas mažinsime net perpus. Esame įsikūrę nepopuliarioje vietoje, todėl turime kažkaip suktis, kad pritrauktume pirkėjus ir išlaikytume jų srautą. Mums svarbu realizuoti kuo daugiau prekių“, - tvirtino pašnekovas.

Anot jo, ir dėvėtų drabužių versle jaučiasi, kad žmonės nebeturi pinigų: pačios populiariausios prekės yra po 1-2 litus. O dažniausi pirkėjai – jauni žmonės ir vaikus auginančios mamos.

Žemos drabužių kainos verslininkui pasiteisino: apyvarta per vieną savaitę čia siekė tiek, kiek nepopuliariame Klaipėdos gyvenamajame rajone, kur M.Ronkys irgi turėjo dėvėtų rūbų parduotuvę, per du mėnesius.

Ir dėvėtų rūbų verslas - nežinioje

Parduotuvė „Rūbesta“ įsikūrė greta jau antrus metus veikiančios kitos dėvėtų rūbų parduotuvės. „Nebijojome konkurencijos. Prekės yra laimės dalykas: abiejose parduotuvėse vis vien nerasi vienodų prekių“, - tikino klaipėdietė Edita Narijauskienė, kartu su kretingiške Daiva Petrauskiene įkūrusios savo verslą. Ligi tol moteris tvirtino dirbusi užsienyje, o sugrįžusi panoro įkurti sau darbo vietą.

Per dieną „Rūbestoje“ apsilanko ligi 100 pirkėjų. Dažniausiai ateina paaugliai, ieškantys firminių drabužių. „Mamos jiems gi neįpirks „Nike“, „Adidas“ drabužių firminėse parduotuvėse, o pas mus jų suranda. Beveik visuomet turime ir visiškai naujų, nedėvėtų prekių kūdikiams – drabužėlių, batukų. Parduotuvėse tokie kainuoja dešimtimis litų, o pas mus – vos kelis. Yra ir proginių suknelių, kurias užsienio moterys užsivilko gal tik po sykį“. Ateina ir pagyvenusių žmonių, kurie ieško darbužių, patogių dirbti sode.

E.Narijauskienė nelinkusi prognozuoti, kaip joms seksis dėvėtų darbužių verslas: „Nuoma – nemaža. Laukiame, pamatysime. Gal tik šią savaitę, kol parduotuvė naujai atidaryta, sekasi neblogai. O kas gali pasakyti, kaip bus rytoj?“

M.Ronkys taip pat nežino, ar jo verslas turi ateitį: „Visi sako, kad didžioji krizė pasijus rudenį. Drabužių užsienyje ir dabar stipriai sumažėjo, bet mokesčiai liko tie patys: vien Airijoje per metus sumoku 40 tūkst. eurų“.

Daugiau: darbo rūbai

• Rašyti komentarą (43)