Savamokslio gitaristo svajose – ir didžioji scena

Savarankiškai groti gitara išmokęs Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos gimnazistas 17 metų Karolis Paulikas nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos. Apie muzikanto karjerą svajojantis vaikinas kartais, kalbindamas gitaros stygas ir kurdamas dainas, užsisėdi iki gilios nakties.

Labiausiai dainuojamąją poeziją vertinantis kretingiškis Karolis Paulikas sakė, kad visas jo dainas įkvėpė išgyventos stiprios emocijos ir realūs įvykiai. „Iš dainų būtų galima sudėlioti mano gyvenimą“, - sakė jis.

„Dešimtimis sukurta, dar daugiau – neužbaigta“, - apie savo kūrybinį kraitį – dainas – sakė K.Paulikas. Jis pasakojo, kad įkvėpimas kurti užklumpa netikėtai: įdomi mintis gali šauti tiesiog per pamoką. Ją pasižymi užrašų knygutėje, o grįžęs namo išplėtoja – taip atsiradusiomis naujomis dainomis vaikinas papildo savo repertuarą. Naujos dainos motyvu gali tapti kur nors išgirsta mobiliojo telefono skambučio melodija.

Pasak K.Pauliko, jei sukurti dainos iš karto nepasiseka, jis nesikankina ieškodamas reikiamo žodžio ir akordo – tiesiog prie neužbaigtos minties palieka daugtaškį ir prie jos grįžta vėliau. Pasitaiko, kad koreguodamas kūrinį jį perdirba neatpažįstamai.

Buvo „neformalas“

K.Paulikas sakė, kad jam kurti norisi tada, kai išgyvena labai stiprias emocijas: tiek geras, tiek blogas. „Pagal dainas būtų galima sudėlioti mano gyvenimo įvykius, nes jose atsispindi realios situacijos, tik jos įvardinamos netiesiogiai, paverčiamos simboliais“, - kalbėjo K.Paulikas.

K.Paulikas iš karto kuria ir dainos melodiją, ir tekstą, kuris dažniausiai – apie jaunimui aktualias temas: meilę, romantiką, psichologinius konfliktus. „Žodžiai nėra mano dainų stiprioji pusė“, - prisipažino pašnekovas.

Nors pats kūrėjas savo mylimiausios dainos neturi, bet jo draugai labiausiai vertina pirmąją, prieš dvejus metus parašytą jo dainą apie meilę „Kodėl“. „Šią dainą parašiau, kai tikrai buvo labai sunku. Matyt, tai jaučia ir žiūrovai. Yra buvę, kad jos besiklausantieji apsiašaroja“, - pasakojo K.Paulikas. Ši daina gerokai skiriasi nuo paskutinės K.Pauliko sukurtos dainos, kurioje su ironija kalbama apie visuomenės primetamas elgesio ir mąstymo normas, stereotipus. „Visiems įtikti neįmanoma, todėl reikia stengtis likti savimi“, - mano vaikinas, kuriam yra tekę pakovoti už savo individualybę.

Anksčiau atrodęs kaip „neformalas“ – nešiojo ilgus plaukus, avėjo kareiviškais batais, o prie kelnių kabojo grandinė – jis sulaukdavo ne tik pašaipių žvilgsnių, bet ir replikų.

K.Paulikas pakeitė savo aprangos stilių, kai savyje rado kūrėjo talentą. „Dabar – viskas viduje“, - sakė jis.

Gatvėje grojo ne dėl pinigų

Dainuojamąją poeziją ir jos grandus – Andrių Mamontovą, Vytautą Kernagį, Aidą Giniotį – labiausiai vertinantis K.Paulikas savo dainas sieja su šia stilistika. Praėjusią žiemą jis dalyvavo jaunųjų bardų festivalyje. „Tai buvo vienas pirmųjų mano viešų pasirodymų. Pirštai drebėjo“, - prisiminė K.Paulikas.

K.Pauliko draugams jau įprasta, jei jis, pamatęs, kad kas nors yra atsinešęs gitarą, neištveria ir pats nepagrojęs. „Jei netyčia, pavyzdžiui, vaikščiodamas Palangoje, pamatau gatvės muzikantą, būtinai prieinu ir jį pašnekinu. Būna, pagrojame kartu, čia pat gimsta improvizacijos. Smagu susipažinti su naujais žmonėmis, gera dalintis muzika – kad žiūrovai klausytųsi kūrinio, o per kūną eitų šiurpuliukai“, - kalbėjo K.Paulikas. Jis ir pats yra grojęs praeiviams Palangoje – ne dėl to, kad uždirbtų pinigų, o kad jo kūrybą išgirstų kiti.

„Viena mano svajonių – koncertas su grupe. Arba, kaip bardui, vienam groti kokiame bare, o susirinkę žmonės gurkšnotų gerą vyną ir klausytųsi dainų“, - atviravo K.Paulikas. Jis ketina Kretingoje surengti ir savo dainų autorinį vakarą.

Tapo geriausiu solistu

K.Paulikas su savo kūryba pasirodo mokyklos ir rajono renginiuose. Prieš savaitę Salantų gimnazijoje įvykusiame konkurse jis pelnė geriausio debiuto nominaciją, o neseniai gyvo garso festivalyje Klaipėdoje buvo įvertintas kaip geriausias solistas.

Šiame Klaipėdos „Vyturio“ pagrindinėje mokykloje įvykusiame renginyje K.Paulikas, atlikęs vieną A.Mamontovo ir vieną savo kūrybos dainą, sužavėjo publiką.

„Karolis grojo ir dainavo paprastai, bet nuoširdžiai – tai ir papirko klausytojus“, - sakė jo bičiulė Giedrė Povilaitytė. Ji su Violeta Stonyte ir Monika Radavičiūtė, susibūrusios į Jurgio Pabrėžos gimnazijos merginų trio, taip pat pasirodė scenoje ir viešnių teisėmis pradėjo koncertą. Jų atliekamoms dviem lyrinėms dainoms gitara akompanavo K.Paulikas.

Išmoko pats

Apie muzikanto karjerą svajojantis K.Paulikas groti gitara išmoko savarankiškai: kai pirmuosius akordus parodė tėvas, toliau jo mokytojais buvo speciali literatūra ir internetas. „Tiesiog užsimaniau groti. Kadangi turiu gerus tėvus, jie man ir padovanojo gitarą. Iš pradžių manė, kad čia bus tik mano užgaida, bet vėliau pamatė, jog naujas pomėgis mane užvaldė“, - apie tai, kaip prieš penkerius metus pirmą kartą jo rankose atsidūrė gitara, pasakojo K.Paulikas. Dabar jo namuose – trys gitaros: akustinė, elektroakustinė ir elektrinė, kuria groja rečiausiai.

Labiausiai muzika ir psichologija besidomintis K.Paulikas dar suspėja ir į sportinių šokių treniruotes. Jis daugiau negu dešimtmetį lanko Alfonso Mačėno vadovaujamą šokių studiją „Ritmas“, iš šokių konkursų yra parsivežęs ne vieną laimėjimą.

• Rašyti komentarą (6)