|
|
|
Visos jėgos – protėvių žemei puoselėti
„Labai myliu šitą vietą ir padarysiu viską, kad ją atgaivinčiau, o žmonės galėtų čia poilsiauti ir gėrėtis gamta“, - sakė Kašučių ežero savininkė Rūta Pacevičius Pace. Tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti Anapus iškeliavusio senelio palikimu – ežeru ir prie jo esančia žeme, mišku, išeivijos lietuvė paliko gimtąją Kanadą ir prieš trejus metus įsikūrė Kretingoje. Rūta Pacevičius Pace pasidžiaugė sulaukianti pagalbos ir iš kitų – šeštadienį išvalyti Kašučių ežero dugną ir pakrantes pasisiūlė klaipėdiečiai.
Apie 30 žmonių – Karinių jūrų pajėgų kariai, Klaipėdos miesto narų klubo „Nautilius dive“ bei Klaipėdos kovos klubo „Galios faktorius“ nariai su šeimomis – švarino ir Kašučių ežero pakrantes, ir dugną. Talkininkai surinko apie 4 priekabas atliekų, iš vandens dvi narų grupės į krantą ištraukė 40 bulvių maišų šiukšlių. Tarp šiukšlių daugiausia pasitaikė butelių, skardinių, likusių po nekultūringų poilsiautojų apsilankymo. Narai pasakojo: ežero dugne yra nemažai rusų palikimo: po Antrojo pasaulinio karo dūla nuskandinti šaudmenys. Tačiau šįkart narai jų į vandens paviršių nekėlė – tam, kaip paaiškino Klaipėdos miesto narų klubo „Nautilius Dive“ prezidentas ir Karinių jūrų pajėgų naras-išminuotojas Egidijus Ežerinskis reikėtų suorganizuoti specialią misiją, ją suderinti su kariuomenės vadovybe. E.Ežerinskio tvirtinimu, ežero dugne gulintys ir nejudinami sprogmenys žmonėms pavojaus nekelia. Šiek tiek šaudmenų rasta ežero pakrantėse – jie perduoti kariams. E.Ežerinskis bei Klaipėdos kovos klubo „Galios faktorius“ vadovas Algirdas Kazanavičius ir šio klubo narys Arūnas Ežerinskis teigė, jog skirtingas organizacijas vienija bendri nariai ir bičiuliai. Todėl suorganizuoti talką prie Kašučių ežero nebuvę sunku. Juos paskatino ir visoje šalyje vykstanti akcija „Darom 2009“ bei bičiuliai narai iš kitų miestų, kurie praėjusį šeštadienį valė kitus šalies vandens telkinius.
„Kašučių ežeras yra unikalus, nes visos pakrantės tarsi išgrįstos akmenimis. Kiek žinau, ežeras yra karstinės kilmės. Be to, mačiau unikalų juodą akmenį, kurį buvo labai sunku pajudinti – gal tai meteoritas“, - svarstė Egidijus Ežerinskis. Jam pritarė ir R.Pacevičius Pace, girdėjusi, kad ežere meteoritų iš tikrųjų gali būti. R.Pacevičius Pace pasidžiaugė ir anksčiau sulaukusi įvairių organizacijų pagalbos švarinant šią poilsiautojų pamėgtą vietą. Moteris pastebi, kad sutvarkius aplinką, joje poilsiautojai elgiasi kultūringiau. R.Pacevičius Pace 9 ha ploto ir apie 1,5 km ilgio Kašučių ežerą su dar maždaug 70 ha žemės ir miško paveldėjo iš savo senelio Juozo Vilimaičio. Jis apskrityje buvęs žinomas gydytojas veterinaras ir mylėjo gamtą. Todėl J.Vilimaitis ežere veisė žuvis, šalia jo sodino želdinius, įkūrė sodą, kuriame žydėjo obelys – kiekviena jų buvo skirtingos rūšies. Dalis šio sodo dar ir dabar yra išlikusi. R.Pacevičius Pace kalbėjosi su Darbėnų seniūnijos seniūnu, kad seniūnijoje priklausančiame paplūdimyje būtų įrengti tualetai, šiukšlinės, automobiliai nevažiuotų per arti vandens. R.Pacevičius Pace manymu, seniūnija galėtų ir aktyviau dalyvauti projektuose dėl finansinės paramos iš Europos Sąjungos. Pati moteris ketina ūkininkauti ir auginti soras biokuro gamybai. „Nesigailiu. Čia – kaip namie“, - sakė R.Pacevičius Pace, kuri ryžosi važiuoti į protėvių žemę, palikusi gimtąją Kanadą, į kurią jos motina atvyko būdama 16 metų. Tėvai vaikams įdiegė meilę Lietuvai. „Kai mūsų tėvai karo metais išvyko iš Lietuvos, paliko sodybas, namus, – visa tai buvo galima okupuoti. Bet kultūros, dainų, meno niekas atimti negalėjo. Taip mus ir auklėjo“, - sakė R.Pacevičius Pace. Puikiai lietuviškai kalbanti R.Pacevičius Pace šios kalbos išmokino ir tris savo vaikus: dukteris - 24 metų Aleksą, 23 metų Janiną bei 20 metų sūnų Stasį, kurie dabar gyvena ir studijuoja Kanadoje. Pati R.Pacevičius Pace visada buvo aktyvi lietuvių bendruomenės Kanadoje narė.
|
|
