- Nedirbu Lietuvoje – čia per maži atlyginimai. Užsienyje, kiek teko kalbėtis su legaliai dirbančiais, tokių neteisėtų algų nėra – visas atlygis už darbą keliauja į kortelę. Jei dirbčiau Lietuvoje, algos vokelyje neimčiau, nes iki pensijos liko visai mažai. Kadangi vis tekdavo dirbti puse etato, sukaupiau nedidelį stažą – pensiją esu priverstas užsidirbti užsienyje.
Stasys Valančius:
- Esu pensininkas, tad vokeliai man buvę nebuvę. Tačiau jei dabar dirbčiau, mano elgesys – imti algą vokelyje ar ne – priklausytų nuo situacijos. Jei nebūtų kitos išeities – tektų imti. Vis dėlto sąžiningumas man būtų pirmoje vietoje. Imančių neoficialią algą negalima smerkti: viskas priklauso nuo darbdavio. Jei jis kitaip nesutinka mokėti, kur dingsi – turi sutikti arba likti bedarbis.
Laimutė Aleksiūnienė:
- Sudėtinga situacija. Juk jei labai reikia darbo, sutinki ir su alga vokelyje. Bet jei priimi tokią algą, turi susitaikyti, kad esi beteisis, o tavo darbdavys klesti. Vokelius išgalvojo patys verslininkai – jokia valdžios politika ir mokesčiai to daryti neprivertė. Jei yra galimybė nusukti, kai kurie verslininkai tai ir padaro, nesvarbu, kad ir kokie maži mokesčiai būtų.
Rūta Dargienė:
- Ne. Alga vokelyje, vadinasi – jokių socialinių garantijų. Nesikauptų pensija, vargas susirgus ar susižeidus. Kodėl darbuotojas turi aukotis dėl darbdavio nesąžiningumo? Jei darbdavys man pateiktų ultimatumą – alga vokelyje arba jokio darbo – stengčiausi ieškoti veiklos, kuri man užtikrintų socialines garantijas.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
