|
|
|
Socialinis būstas – rakštis mokesčių mokėtojams
„Ar esate girdėję, kad Amerikos širdyje – Holivude – butus gautų socialiai remtini asmenys? O pas mus gauna miesto centre ir prestižiniuose rajonuose: visas namas Trumpojoje gatvėje atiduotas socialiai remtinoms šeimoms“, - problemą dėl nelanksčios socialinio būsto politikos iškėlė rajono tarybos narys Steponas Baltuonis. Prastų butų neperka Šiuo metu Kretingos savivaldy+bėje eilėje socialiniam būstui įsigyti stovi per 250 šeimų. Yra šeimų, eilėje laukiančių ir po 10 metų. Teisę į socialinį būstą turi tik mūsų rajono gyventojai, gaunantys ribotas pajamas ir ribotai turintys turto. Socialinis būstas yra Savivaldybės nuosavybė, o šeimos juose apsigyvena nuomininkų teisėmis. Savivaldybei taip pat priklauso tie butai, kurie liko neišpirkti per privatizaciją. Finansavimą socialiniam būstui skiria Vyriausybė: kasmet Kretingai tenka maždaug 0,5 mln. Lt. Pernai iš Finansų ministerijos buvo gauta 450 tūkst. Lt. Už tuos pinigus nupirkti 2 butai. Socialiai remtiniems žmonėms Kretingos mieste Savivaldybė nupirko du namus: Trumpojoje g. 4 ir Savanorių g. 59. Rajono Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėja Zina Brasienė teigė, jog perkant butus yra skelbiamas viešas konkursas, numatytos jo sąlygos. Sudaroma komisija iš 5 narių, joje - ir Savivaldybės administracijos atstovas bei du rajono tarybos nariai. „Įstatymas numato, kad socialinis būstas turi būti tinkamas gyventi. Pirkti prastų butų negalime, nes patiems reikėtų juos ir remontuoti. Savivaldybė papildomai pinigų tam neskiria“, - papildė Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Janina Lengvinienė. Netaupo valdiškų pinigų S.Baltuonis įsitikinęs, kad valdiškus pinigus galima būtų panaudoti racionaliau, tarkim, pastatyti daugiabutį, o ne pirkti kasmet vos po du butus. „Manau, kad socialinį būstą perkanti komisija dirba formaliai. Nuperka butus gerame name ir už gerokai didesnę kainą, negu butai kainuoja rinkoje. Kažkas slypi po šiuo reiškiniu: vienam tinkamas gyventi yra rūmas, o kitam – ir tvarkingas bendrabutis. Namas Trumpojoje gatvėje – tikras akibrokštas. Manyčiau, kad šį miesto centre esantį pastatą galima būtų parduoti verslininkams, ir už tuos pinigus padėti pamatus kokiam 60 butų namui“, - samprotavo S.Baltuonis. Rajono tarybos nario Virginijaus Brazausko nuomone, socialiai remtiniems žmonėms pastačius daugiabutį, pagerėtų ir jame gyvenančių šeimų kontrolė: “Žinome asmenis, kurie gavo socialinį būstą, nors gyvena pasiturinčiai: važinėja geromis mašinomis, vienas vairuoja 200 tūkst. Lt vertės džipą, jų namuose stovi plazminiai televizoriai“. Jo nuomone, reikėtų sudaryti darbo grupę, kuri griežtai apskaitytų tų šeimų pajamas, ir priversti tuos žmones būti naudingais visuomenei, o ne gyventi kitų žmonių sąskaita“, - įsitikinęs V.Brazauskas. Iškrausto tik teismas Jokia paslaptis, kad socialiai remtinos šeimos, įkeldintos į daugiabutį, kaimynams pridaro nemažai rūpesčių. Jos nenori prisidėti remontuojant ar renovuojant namą. Gretimų butų kaimynai skundžiasi ir dėl netvarkos, girtavimo ar triukšmo. „Įstatymas neleidžia diferencijuoti žmonių: tas geras, o tas – ne, tas turtingesnis, o tas – visiškas vargšas. Socialiniame būste gyvenančios šeimos nė neturi prisidėti prie jo remonto, nes būstas yra Savivaldybės, - kalbėjo J.Lengvinienė. – Netvarkingas šeimas iškraustyti tegalime tik teismo tvarka. O jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų, tai padaryti – išvis sudėtinga“. Socialinis būstas remontuojamas iš seniūnijų lėšų. Vien namui Trumpojoje g. 4 Kretingos miesto seniūnija pernai skyrė 44 tūkst. Lt. Už tuos pinigus apšiltinta ir nudažyta tik dalis pastato. Langai buvo atnaujinti anksčiau. Pernai socialiniam būstui tvarkyti Kretingos miesto seniūnija išleido 111 tūkst. Lt. Buvo tvarkomi tie namai, kuriuose gyvena daugiavaikės šeimos ir žmonės su negalia. Šiemet socialinio būsto remontui seniūnija tegavo 36 tūkst. Lt. Pasak seniūno Stanislovo Juknevičiaus, 16 tūkst. Lt iš jų ketinama skirti Miško g. 1 name pradėtai renovuoti šildymo sistemai. Nuoma – trejiems metams Savivaldybė su šeimomis, gavusiomis socialinį būstą, sudaro sutartį trejiems metams. Kas tiek laiko vykdoma ir jų kontrolė: tikrinamos šeimos pajamos, įgytas turtas. „Jeigu šeima praturtėjo ir nebepriskiriama socialiai remtinų šeimų kategorijai, būstą ji turėtų atlaisvinti. Tačiau realiai Kretingoje dar nebuvo nė vieno tokio atvejo“, - teigė Turto valdymo skyriaus vedėja Zina Brasienė. Įstatymiškai atimti turto negalima iš asmenų, kurie yra iškeldinti iš savininkams sugrąžintų namų, o Savivaldybė jiems kaip kompensaciją parūpino kitą būstą. Atimti būstus, anot J.Lengvinienės, galima tik iš šeimų „naujokių“, kurios juose apsigyveno nuo 2003 m. Šeimoms, ligi tol įgijusioms socialinį būstą, šis įstatymas negalioja. Jeigu socialiai remtina šeima įsigijo automobilį, senesnį negu 7 metų, į turimo turto vertę ji irgi nebeįskaičiuojama. Anot Z.Brasienės, jau kelintus metus prie vandens bokšto bandyta pastatyti antrą daugiabutį socialiai remtiniems žmonėms, tačiau ilgai buvo sprendžiami žemės klausimai. „Šiemet jau ketinama pradėti projektavimo darbus. Tačiau reali situacija paaiškės balandį, kai žinosime, kiek Finansų ministerija skirs lėšų. Prašėme 1 milijono litų“.
|
|
