Kalvio darbuose – ugnies ir metalo žaismas

„Paprasti dalykai: imi juodojo metalo gabalą ir kiši jį į žaizdrą. Kai ugnis įkaitina plieną ligi geltonumo, šokdini jį kaip nori. Man patinka metalo šokis: aš jį kalu, virinu, pjaustau, kertu skyles“, - vaizdžiai apie savo pomėgį kalbėjo kretingiškis kalvis Raimondas Diekontas. Jo rankoms paklusęs metalo gabalas pavirsta židinio dekoracija, koplytstulpio saulute, žvakide ar laikrodžiu.

„Žaizdras ir priekalas, kaip ir senais laikais – pagrindinė kalvio virtuvė. Kuo labiau įkaitini metalą, tuo jis lengviau paklūsta kalvio rankoms“, - tvirtino Raimondas Diekontas.

„Pajūrio naujienų“ apsilankymo 33 metų kalvio R.Diekonto kūrybinėje virtuvėje dieną buvo išties labai karšta. Meistras kaitino ugnį ir kalė įspūdingo grožio, kone 2 m aukščio židinio dekoraciją, kuri kliento namų kaminą apsivys metalinėmis gėlėmis, jų stiebais ir lapais.

„Kuo labiau įkaitini metalą, tuo lengviau jį kali: įkaitęs ligi 800 laipsnių, jis tampa raudonas, įkaitintas ligi 1000 laipsnių jau geltonuoja. Va tada ant priekalo – pats smagumėlis, - apie kalvio darbo ypatumus pasakojo R.Diekontas. – Lapelį rankomis kalu apie 15 min. Tuomet matai, kaip išgauni jo formą. Tai ir yra tikroji kūryba“.

Jei, anot meistro, naudoji šiuolaikines kalvystės priemones – kiši į formą po pneumatiniu kūju, lapelis „iškepa“ per minutę. Technika pagreitina darbą, bet nesuteikia širdžiai kūrybinio virpulio. Detalės į visumą sujungiamos virinant ar kniedijant.

Ant masyvaus pneumatinio kūjo kalvis nusipiešė barzdotą diedą. „Kad nebūtų liūdna ir nesijausčiau vienišas. Šiandieniniai kalviai gizelių nebeturi, todėl pagalbininkus piešiame arba kalame“, - juokavo pašnekovas.

Kretingiškiai jau spėjo įsidėmėti R.Diekontą per amatų šventes ar muges: Rotušės aikštėje pasistatęs priekalą ir kaukšėdamas kūju, smalsuoliams jis aiškina kalvystės paslaptis.

Trauką ugniai ir plienui, meistras sakė, paveldėjęs iš abiejų senelių, kurie irgi vertėsi kalvio amatu.

„Senelis iš motinos pusės Kazimieras Skirutis man leisdavo visokias „baikas“ daryti. Pamenu, sykiu su broliu, prisižiūrėję filmų apie tris muškietininkus, iš geležinkelio bėgių špagas sau nusikaldinome“, - Raimondas leidosi į malonius prisiminimus.

Prieš trejus metus, išbandęs traktorininko, vairuotojo, autošaltkalvio ir autoelektriko profesijas, jis pradėjo krimsti kalvio duoną. Kalvystei jį paskatinęs tautodailininkas Raimundas Puškorius, kai sunkiai susirgo jau šviesaus atminimo visos Žemaitijos kalvių kalvis Justinas Žvinklys.

Šiandien R.Diekontas pagal klientų užsakymus jau kala sodybų vartus, daro kapinių saulutes ir kryžius. Jis nukaldino ir vartus į Pranciškonų gimnazijos stadioną. Kad širdis atsigautų, kalvis mėgsta išbandyti rankas ir dirbdamas įmantresnius darbus. Sunkūs, grubūs, senoviški, - taip kalvis apibūdina savo darbus. Tris iš jų – laikrodį, žvakidę ir saulutę – jis pristatė ir į šiomis dienomis Klaipėdos parodų rūmuose vykstančią kūrėjų parodą. R.Diekontas ketina stoti į Tautodailininkų sąjungą, todėl su savo darbais ir supažindina plačiąją visuomenę.

Pernai R.Diekontas, vienintelis iš kretingiškių, tapo Kalvių sąjungos nariu. Būnant sąjungos nariu, anot kūrėjo, greičiau galima sužinoti naujienas, kūrybos tendencijas, dalintis žiniomis, dalyvauti kalvių pleneruose.

• Rašyti komentarą (0)