|
|
|
Ar yra priemonių sutramdyti girtus vairuotojus
“Pajūrio naujienų” laikraščio redakcija surengė diskusiją, kurios esmė – pabandyti surasti atsakymus, kaip gi būtų galima sutramdyti girtus vairuotojus. Apvaliojo stalo diskusijoje dalyvavo: rajono meras Juozas Mažeika, Seimo narys Vaidotas Bacevičius, Saugaus eismo komisijos pirmininkė, Savivaldybės direktoriaus pavaduotoja Danutė Skruibienė, Kretingos miesto bendruomenės pirmininkė, Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė, rajono Policijos komisariato Kelių policijos poskyrio viršininkas Algirdas Budginas. Skaitytojai reikalauja viešumo Nuošaly problemos dėl girtų vairuotojų ir jų daromų nusikaltimų neliko ir mūsų laikraščio skaitytojai. “Jie vienareikšmiškai pasisako, jog kažką daryti – reikia. Skaitytojai siūlo, kad laikraščio puslapiuose atsirastų nuolatinės rubrikos, kuriose būtų skelbiamos vairavusių išgėrus pavardės, galbūt – netgi publikuojamos jų nuotraukos. Kai skaitytojams pasakome, jog taip gali būti pažeidžiamas žmogaus privatumas, jo teisės, jie klausia: “Kas gins teises tų, kurie – niekuo dėti?”, - diskusiją pradėjo “Pajūrio naujienų” bendrovės vadovė Vitalija Vitkauskienė. Skaitytojai išsakė ir tokius pastebėjimus, jog nemažai esama tokių, kurie nuolat važinėja girti už vairo, iš jų atimamos teisės, skiriamos baudos, tačiau jie jų nemoka, nes neturi iš ko, tačiau ir toliau daro nusikaltimą – vairuoja neblaivūs. Tam, kad laikraštyje atsirastų nuolatinė rubrika, smerkianti neblaivius vairuotojus, pritarė Vida Kanapkienė: “Aš sveikinu parodytą laikraščio ir skaitytojų iniciatyvą. Visuomenė tam jau subrendo – skaičiau, kaip vienoje apklausų 54 proc. respondentų pasisakė, kad už vairo galima sėsti, kraujyje esant ne daugiau kaip 0,02 promilės alkoholio. Pasisakau už tai, kad laikraštyje atsirastų straipsnių ciklas apie gerąją patirtį - galbūt žmonės išdrįs kalbėti apie vairavimą išgėrus, padarytas klaidas ir sugebėjimą atsitiesti”. Algirdas Budginas: “Dėl asmens duomenų viešinimo tebevyksta diskusijos, kuriose galutinį tašką turėtų padėti Duomenų apsaugos inspekcija. Viešinimas, mano nuomone, būtų tik į naudą: gyvename mažoje bendruomenėje, ir būti paviešintam važiavus išgėrus būtų gėda. Tik galvoju, kad skelbti pavardes, galbūt – nuotraukas reikėtų įvykus teismui, kai neblaivaus vairuotojo kaltė yra įrodyta. Taip išvengtume nesusipratimų. Būna, kad žmogus išteisinamas, bet tai – remiuosi savo patirtimi – reti atvejai. Džiaugiuosi ir tuo, kad teismai nenuolaidžiauja neblaiviems vairuotojams ir kad jiems nedaroma jokių išlygų“. Seimo narys Vaidotas Bacevičius: “Pabandysiu susisiekti su policijos vadovais Respublikos lygmeniu, kad būtų pagreitintas sprendimas dėl neblaivių vairuotojų viešinimo. Pritariu, kad tai reikia daryti. Ši diskusija mane, kaip Seimo narį, paskubino inicijuoti įstatymo pataisą, kad už vairo iš esmės būtų sėdama visiškai blaiviems. Estijoje jau seniai įteisinta 0 promilių, ir toje šalyje nekyla jokių diskusijų – jei vairuoji išgėręs, vadinasi, nusikalsti visuomenei. Taip pat laikausi nuomonės, kad reikėtų premijuoti pareigūnus už girtų vairuotojų sulaikymą - šį klausimą taip pat kelsiu vyriausybiniu lygmeniu. Dar laikausi nuostatos, kad turėtų keistis bausmės dydis: kitose šalyse bausmės taikomos pagal tai, kiek žmonių užmušė girtas vairuotojas. Mūsų šalyje nesvarbu – užmušei vieną ar septynis – vis tiek gausi vienodą maksimalią 10 metų nelaisvės atėmimo bausmę”. Atsakomybę turime prisiimti ir patys Diskusijos dalyviai iškėlė ir lietuviško vaišingumo problemą: kiek gi kiekvieno mūsų gyvenime yra buvę situacijų, kai įkalbinėjame išgerti taurelę-antrą tuos, kurie, žinome, po to vairuos automobilį. Juozas Mažeika: “Dažnai su tuo susiduriu. Mūsų žmonėms nieko nereiškia pasakymas “Aš – už vairo”. Vis tiek ragina išgerti, ragauti, o jeigu to nedarai – pyksta ir dar apkaltina puikybe, priekaištauja, kad esą negerbi pobūvio ar vaišių dalyvių. O juk visi žinome, kad po vienos, antros taurelės, pradeda “eiti” ir trečia, ir dar viena… Atrodo, kad patys vienas kitą stumiame daryti nusikaltimą. Tai reikėtų išgyvendinti, ir labai griežtai. O jeigu jau puotaujame, jeigu kviečiame svečių – turėtume pasirūpinti ir transportu ar nakvyne, kad svečiai būtų saugūs. Kad paskui, pobūviui pasibaigus, nereikėtų nešiniems vainikais eiti į kitą “pobūvį”. Danutė Skruibienė: “Labai apmaudu, kad neblaivūs už vairo sulaikomi ir valdžios atstovai. Kitose šalyse esama tam tikros kultūros: važiavai girtas – atsistatydink. Mums iki to – dar toli. Būtinas visuomenės nepakantumas girtiems už vairo – tik tada sulauksime rezultato. Turėtų keistis požiūris ir į vaišingumą. Kodėl turi įvykti kažkas skaudaus, kad pradėtume apie tai kalbėti”. A.Budginas: “Sąmoningumas po truputį auga, tačiau labai lėtai”. V.Bacevičius: “Pritariu. Bet žmonės pamažu turi įsisąmoninti, kad ne tik negalima raginti išgerti vairuojančio žmogaus, bet ir pamačius netvarkingai, įtartinai važiuojantį – kuo skubiau pranešti pareigūnams”. Socialinė reklama – veiksminga Be straipsnių spaudoje, be girtų vairuotojų viešinimo, diskusijos dalyvių nuomone, pakankamai veiksminga turėtų būti socialinė reklama, kuri, be abejo, tam tikra prasme šiurpina žmones, tačiau verčia susimąstyti. A.Budginas: “Pritarčiau tam, kad kavinėse, baruose atsirastų stendai, kuriuose būtų kabinamos nuotraukos iš avarijų, o galbūt tokias nuotraukas reiktų spausdinti ir laikraščiuose? Gal sumaniusį išgerti taurelę - kitą ir po to panorusį sėsti už vairo sukrėstų kraujas, sumaitoti automobiliai. Sutinku, kad tai šiurpina, bet gal šiuo metu ir nėra kito kelio? Ši priemonė turėtų būti veiksminga, kol išauš žmonių sąmoningumo rytas”. V.Vitkauskienė: “Dėl laikraščio reikėtų pagalvoti – nežinia, kaip skaitytojai priimtų tokią “naujovę”. Vis tik laikraščio puslapiuose norėtųsi daugiau pozityvo, ir manau, kad labiau paveiktų straipsnių ciklas “Vairavau girtas, bet daugiau taip nebedarysiu”. Kruvinos nuotraukos gali neigiamai atsiliepti jautresnių žmonių, vaikų sveikatai – tai žmonių grupei, kuri iš tiesų niekuo dėta dėl girtų vairuotojų siautėjimo”. V.Bacevičius: “Kažkada buvo išduodami “pijokų” numeriai. Dabar to nebėra, ir tai, mano nuomone, susiję su tuo, kad dažnai automobilių savininkų yra ne vienas, jie persipynę. Galbūt suveiktų tokia priemonė: vairavai išgėręs – gavai 30 parų arešto, bet per tas dienas miesto centre šluoji šaligatvius, o liemenę “puošia” užrašas “Vairavau išgėręs”. Tokia auklėjimo priemonė mažoje bendruomenėje, mano nuomone, būtų ypač veiksminga”. D.Skruibienė: “Socialinė reklama, ypač sukurta užsienio reklamų agentūrose, yra išties veiksminga. Tai juk jaučiame visi, kurie vairuojame ir kurie kelyje pamatome tokias reklamas: pavyzdžiui, du karstus su užrašu “Jums rezervuota” ir panašiai. Jeigu žmonės atbunka nuo perspėjimų, kiek viename ar kitame kelyje žuvo žmonių, kiek sužeista, tai vizualinės priemonės yra daug veiksmingesnės”. J.Mažeika: “Kai kalbama apie socialinę reklamą, tenka prisiminti ir kitą dalyką: kai matome policiją – tada save saugome. Jeigu jos nėra – ne. O ką rodo užsienio patirtis. Pavyzdžiui, viešint Švedijoje mus stebino kultūra ir atsakingumas keliuose, ir visiškai nesvarbu, stovi prie kelio policijos pareigūnai ar ne. Kiek metų dar turės praeiti, kad ir mes pagaliau suvoktume, jog už save atsakome patys”.
|
|
