- Ne. Keitimas atneštų dar daugiau nuostolių. Iškeistą valiutą vėl reikėtų perkeisti į litus – juk reikia iš kažko gyventi. Šitą paniką, kai visi puolė keistis pinigų, galėjo sukelti Latvija. Juk ten liūdna padėtis: kalbama apie bankrotą. O prieš tai latvių ekonomika buvo stipri. Galbūt lietuviai išsigando, kad mūsų šalyje nenutiktų tas pats.
Angelė Valiukevičienė:
- Reikia turėti, ką keisti. Pensininkai santaupų turi mažai, tad jaudintis dėl jų nereikia. Tačiau bijau, kad nenutiktų taip, kad litas kris, ir už mūs pinigus nieko nebebus galima nusipirkti. Kiekvienam norisi stabilumo šalyje, ekonomikoje, bet jo nesijaučia. Juk dažnas pensininkas vos suduria galą su galu. Pinigų keitimas gal aktualesnis verslininkams.
Aušra Šalnienė:
- Ne. Man gandai apie lito vertės kritimą pasirodė nerimti. Daug ko yra prikalbama ir visokiausių būna gandų: tikėk visais, tai nebežinosi, kaip gyventi. Aš asmeniškai nebijau, kad mano turimos santaupos nuvertės. Girdėjau, kad žmonės ne tik keičia pinigus, bet ir investuoja juos į įvairius daiktus. Bet tai nėra tikslinga – juodai dienai reikia turėti pinigų, o ne daiktų.
Kostas Valaitis:
- Kažkas paskleidė gandus, kad lito vertė kris. Aš tuo netikiu: litas buvo, yra ir bus. Kad greitu laiku Lietuvoje bus įvestas euras, taip pat neįtikėtina – tam litas dar per silpnas, reikia, kad ekonomikoje būtų stabili padėtis. Žmonės iš bankų išsiima visas santaupas. Aš banke laikyti nebijau – visų pirma reikia turėti, ką laikyti.
Kalbino Diana JOMANTAITĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS
