|
|
|
Pasigedo tautinių vėliavų
Valstybinės šventės simboliu tapusi lietuviška trispalvė prieš šią Kovo 11-ąją sukėlė rūpesčių kretingiškiams: vieni nerado, kur ją nusipirkti, kiti – kur įsigyti naujai vėliavai kotą. Pastatuose, kur po vienu stogu įsikūrę po kelias bendroves, išvis nebeaišku, kuris šeimininkas vėliavą turi iškelti. Vėliava – greta duonos Karteniškis Egidijus Mačernis redakcijai pasiguodė, jog švenčių išvakarėse jis Kretingos mieste nesurado, kur galėtų nusipirkti naują trispalvę. „Aplėkiau visas ūkines parduotuves: buvau „Maximoje“, „Senukuose“, turgaus ūkinių prekių pardotuvėje, „Lidijos“ salone. Užsukau į „Lukoilo“ degalinę, sugrįžau į Karteną – nė vienoje jų negalėjau nusipirkti vėliavos. Visur tvirtina – turėjome, bet nebeturime. Tai kada prekeiviams reikia pasirūpinti vėliavomis, jei ne prieš valstybines šventes“, - piktinosi vyras. Tomis dienomis, jis įsitikinęs, vėliavomis turėtų prekiauti netgi duonos parduotuvės. Kita kretingiškė redakcijai guodėsi nusipirkusi vėliavą, bet niekur neradusi jai koto. „Senukų“ prekybos centre jai pasiūlę pirkti kotą grėbliui, bet ir šis netikęs. Vienoje parduotuvėje pasakė: „Tokiais niekais mes neprekiaujame“. „Nejaugi turiu važiuoti ieškoti koto į Klaipėdą, kaipgi įtilpčiau nešina juo į mikroautobusą“, - svarstė moteris.
Trispalves išpirko „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kodėl dėl vėliavos pirkėjui teko apeiti „kryžiaus kelią“.
„Neturime, vakar išpirko. Šiaip žmonės vėliavų neperka, tik prieš Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją“, - tvirtino Kretingos vartotojų kooperatyvo parduotuvės „Senukai“ vedėją pavaduojanti Jadvyga Lukauskienė.
„Lidijos“ salono pardavėja Lina sakė, jog ligi švenčių jie pardavę 5 vėliavas, kainavusias po 65 Lt. Įprastai nebūna didesnio jų poreikio. „Nelaikysime gi parsivežę vėliavų visus metus, ligi kitų švenčių“, - teigė Lina.
„Lukoil“ degalinės vadovas Audrius Kuprelis tvirtino, jog klientai degalinėse domisi tik mažomis suvenyrinėmis vėliavėlėmis. Jomis ir prekiaujama, o įprasto dydžio trispalvių, anot jo, žmonės nepasigenda.
Tvarka – neapibrėžta
Kokia turėtų būti vėliavų iškėlimo prie pastatų tvarka, negalėjo atsakyti nė Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė. Valstybinė vėliava nėra nei statybos ir architektūros objektas, nei kraštovaizdžio dalis. Todėl vėliavos iškėlimo tvarka nereglamentuota. Įstatymas neapibrėžia, ir kiek vėliavų reikia iškelti prie pastatų, kur yra keli savininkai. Jos nuomone, savininkai turėtų geranoriškai susitarti ir bendrai iškelti tik vieną vėliavą. Vėliava įprastai turėtų kabėti šalia namo numerio. Valstybės vėliava privalo būti iškelta nuo 7 val. iki 22 val.
Daugelis valstybių turi dvi - valstybinę ir tautinę - vėliavas. Po dvi vėliavas tų šalių piliečiai ir iškabina per valstybines šventes. Prisiminkim ir sovietmetį, kai viena šalia kitos privalėjo plevėsuoti dvi –Tarybų sąjungos ir LTSR – vėliavos.
Pasigirsta nuomonių, jog Lietuva nepelnytai pamiršo savo tikrąją istorinę vėliavą – baltą raitelį raudono audeklo centre. Teigiama, jog ji ir turėtų būti valstybinė vėliava ar oficialus šalies simbolis. Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša mano, jog trispalvė yra modernus kūrinys, Konstitucijos klaidingai įvardintas kaip valstybės vėliava. Lietuviškąją trispalvę, kaip kiekvieno tautiečio vėliavą, galėtume vežiotis ant automobilių ar naudoti per sporto varžybas.
Rengiant naują Konstitucijos redakciją, anot E.Rimšos, reiktų įvardyti trispalvę kaip tautinę, o raudoną su vyčiu – kaip valstybinę vėliavas.
Specialistų manymu, mūsų trispalvė, kaip tautos ir valstybės skiriamasis simbolis, nėra įsimintina. Užsieniečiams ji asocijuojasi su kurios nors Afrikos šalies vėliava, jie ją painioja. Jeigu vėliavoje turėtume vytį, jis būtų įsimintinas, išskirtinis, verstų domėtis, kokia šalis jį pasirinko savo simboliu.
|
|
