|
|
|
Į Kretingos meno mokyklą vėl parskrido „Aukso paukštė“
Pripažinimo užsienyje sulaukęs Kretingos meno mokyklos choras „Saulainė“ buvo įvertintas ir Lietuvoje: į Kretingą parskrido „Aukso paukštė“ – aukščiausias lietuviškas įvertinimas už mėgėjišką meną. Vaikų choras „Saulainė“ iškilmingoje ceremonijoje, kuri įvyko Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, gavo nominaciją „Naujai suspindusiai žvaigždei“. Šis apdovanojimas – ne tik visų darbų ir pastangų įvertinimas. „Aukso paukštės“ nominacija „Saulainei“ suteikė geriausio meno kolektyvo vardą. „Aukso paukšte“ jau dešimt metų yra apdovanojami visų žanrų meno kolektyvai. Lietuvoje – tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas. Komisija įvertina kolektyvų koncertinę veiklą, dalyvavimą stovyklose, pelnytus apdovanojimus. Nominacija reiškia, kad savo kategorijoje esi pats geriausias. Džiugu yra tai, kad pagaliau esame įvertinti ir Lietuvoje“, - kalbėjo Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis. Pripažinimo sunkiu darbu „Saulainė“ siekia jau septynerius metus: 2002-aisiais choras tapo savarankišku, o prieš penkerius metus jam buvo suteiktas „Saulainės“ vardas, sukurtas logotipas bei speciali apranga. Nuo tada „Saulainę“ „Aukso paukštės“ link vedė ilgas, tarptautiniais įvertinimais pažymėtas kelias. Prieš trejus metus „Saulainė“ Čekijoje, tarptautiniame festivalyje „Mundi Canta“ pelnė aukso medalį. Po to sekė konkursas Vokietijos mieste Vernigerode. Jame aukščiausio lygio muzikos grandai meno mokyklos chorą įvertino aukso diplomu. Laimėjimas Vokietijoje „Saulainei“ tapo bilietu į Pasaulinę chorų olimpiadą. Joje choras pasirodė taip gerai, kad į Kretingos meno mokyklą parvežė sidabro medalį.
Tik po šių įvertinimų užsienyje „Saulainę“ nuspręsta įvertinti ir Lietuvoje: pelnyta antroji vieta konkurse „Lietuvos vaikai“ ir praėjusį savaitgalį įteikta „Aukso paukštė“. „Matyt, reikėjo nuvažiuoti į tarptautinį konkursą, kad mus pagaliau pastebėtų ir Lietuvoje. Tiek vadovams, tiek vaikams „Aukso paukštė“ yra tarsi visų darbų apvainikavimas. Šią karūną pasiekėme be galo sunkiai dirbdami“, - sakė B.Anužis. Savo darbo vertę kaip niekas kitas suvokia „Saulainės“ choristės. Kone kasdien repetuojančios merginos pasakojo, kad dainuoti chore be jokios abejonės yra arbas, tačiau – dar didesnis malonumas. „Mus traukia muzika – todėl ir esame chore. Malonu dainuoti bendrai, tobulėti. Žinoma, kartais ir nusibosta, tačiau darbas atsiperka. Didžiausia dovana yra įvertinimas, be to, įspūdžiai iš konkursų, festivalių lieka visam gyvenimui. Po ne vieno konkurso užsienyje lietuviška „Aukso paukštė“ mums yra didžiulis įvertinimas“, - kalbėjo choristės Ieva Luckutė ir Jogintė Anužytė. Merginos kalbėjo, kad ne visos repertuaro dainos choristams patinka, tačiau kuo sudėtingiau – tuo įdomiau: pavyzdžiui, kūrinį dainuoti aštuoniais balsais. Pasak „Saulainės“ vadovių Eugenijos Karkienės ir Violetos Andruškevičienės, dirbti su choru yra itin sunku – visų pirma reikia surasti vaikų, kurie norėtų ir galėtų dainuoti.
„Lietuvoje žioji 50-ies metų, praleistų Sovietų sąjungoje, skylė. Mes vis dar daug kam bėgame iš paskos. Pamatėme, kad užsienyje yra populiarus džiazas, štai, ir mums reikia. Atėjo į madą masinė kultūra, prašom, ir mes turime: populiarūs tie menai, kuriems nereikia daug darbo. Choras į tokius nepretenduoja, todėl dėl jo tenka vis dar sunkiai dirbti. O štai užsienyje yra net chorų vystymosi asociacijos, šalys į konkursus deleguoja po keletą chorų, investuoja į juos. Mes pasikliaujame tik savo darbu, tėvų ir Savivaldybės geranoriškumu. Kitur net to nėra“, - sakė B.Anužis. Anot E.Karkienės, masinės kultūros padarytą spragą gali užpildyti tik auklėjimas. „Mokykloje vaikus nuo pat pirmos dienos mokome, kad klasika yra gražu, gerai, kad tai nėra koks nors nemadingas dalykas ar panašiai. Bet tai vis dar reikia įrodinėti. Tačiau jau yra pasėta gera sėkla: vaikai išeina iš mokyklos, išvažiuoja studijuoti ir po kiek laiko vėl ieško choro, kad galėtų dainuoti, - universitetų choruose dainuoja ne vienas kretingiškis. Dar neteko sutikti tokių, kurie sakytų, jog Meno mokyklos chore buvo blogai“, - sakė E.Karkienė. „Aukso paukšte“ įvertintas choras neketina sustoti: jų laukia pasirodymai respublikinėje Dainų šventėje, Kretingos miesto šventė bei pakvietimas į konkursą-festivalį Makedonijoje. „Kai jau įsikinkai į vežimą, tai turi jį tempti. Vaikų choras yra tarsi tekanti upė – čia vaikai nuolat keičiasi, tad reikia vis naujų pasirodymų ir iššūkių“, - kalbėjo E.Karkienė ir V.Andruškevičienė. Pasak B.Anužio, ant pirštų galima suskaičiuoti mokyklas, kurios turėtų dvi „Aukso paukštes“. Būtent tiek yra Kretingos meno mokyklos pasiekimų stende: 2005 metais šį apdovanojimą pelnė Meno mokyklos vaikų šokių kolektyvas „Ratilėlis“. „Kai koncertavome, teko girdėti, kaip kažkas džiaugiasi, jog į rajoną parveš antrąją „Aukso paukštę“. Mes į rajoną parvežėme ketvirtąją“, - sakė B.Anužis.
|
|
