|
|
|
Pirmoji pagalba: žiūrėk, klausk, liesk ir kviesk
Ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą nukentėjusiajam, kaip atpažinti kritines situacijas, kaip reikia elgtis, siekiant padėti nukentėjusiajam – į šiuos bei kitus “Sveikatos” klausimus atsako Kretingos ligoninės vyriausioji slaugos administratorė, Lietuvos Raudonojo kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Janina Luotienė. Ji jau du dešimtmečius pirmosios pagalbos įgūdžių moko Kretingos rajono, Palangos miesto vairuotojus, mokytojus, ir vien praėjusiais metais Raudonojo kryžiaus Kretingos skyrius pirmosios pagalbos pradmenų mokė apie 1 tūkst. klausytojų.
- Esminiai dalykai, susiję su pirmąja pagalba, – kokie jie? - Pirmoji pagalba visų pirma yra susijusi su informacija, žiniomis, reikalingais atlikti veiksmais. Prieš išmokstant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam, reikia išmokti atpažinti nelaimingą atsitikimą, kritinę situaciją. Dažniausiai nelaimingas atsitikimas nustatomas, pastebėjus neįprastus požymius, išvaizdą, elgseną, netgi – kvapus ar garsus. Tačiau ne visada lengva yra nustatyti ūminės ligos pradžią arba tai, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, nes ne visada tų atsitikimų požymiai būna aiškūs ar lengvai nustatomi, o ir nukentėjusysis ne visada gali pasakyti, kad jam atsitiko kažkas negero. - Tad nuo ko reikėtų pradėti? - Įtarus, kad kažkas įvyko, visų pirma reikia apžiūrėti nukentėjusįjį, įvertinti jo būklę, būtinai – paklausti, kas atsitiko. Labai svarbu suteikiant pirmąją pagalbą yra veiksmų eiliškumas, dar svarbiau – išlikti ramiam, nuosekliam. Pirmosios pagalbos esmę būtų galima išsakyti žodžiais: žiūrėk, klausk, liesk, kviesk ir suteik pagalbą. Tai reiškia, kad būtina apžiūrėti įvykio vietą, nukentėjusįjį, iškviesti pagalbą, o kol atvyks profesionalūs medikai – suteikti pirmąją būtiniausią pagalbą. Kad būtų garantuotas nukentėjusiojo ir teikiančio pagalbą asmens saugumas, būtina įvertinti aplinką, įvykio vietą ir, jeigu ji kelia grėsmę, reikėtų kuo skubiau kviesti specialiąsias tarnybas – policiją, priešgaisrinę gelbėjimo ir pan. Teikiant pirmąją pagalbą nukentėjusiajam reikia prisistatyti, pasakyti, kad norite jam padėti, nuraminti, paklausti, kaip jis jaučiasi. Be to – klausyti, ką jis sako, stebėti jo reakciją, suteikti padrąsinančios informacijos, pavyzdžiui, pasakyti, kad netrukus atvyks greitoji medicinos pagalba. Prieš suteikiant pagalbą nukentėjusiajam, privalu gauti jo sutikimą, paaiškinti, ką ketinate daryti. Jeigu nukentėjusysis nesutinka, to daryti ir nereikia. - O jeigu nukentėjusysis yra be sąmonės? Tokiu atveju juk nieko nepaklausi, nesužinosi… Ir kada gresia pavojus žmogaus gyvybei? - Be abejonės, netekęs sąmonės, sutrikęs ar sunkiai sergantis žmogus gali nesugebėti duoti sutikimo. Tokiu atveju reikia galvoti, kad nukentėjusysis sutiktų, jis norėtų, kad jam būtų suteikta pagalba. Kaip reikėtų įvertinti nukentėjusiojo sąmonę? Jeigu nukentėjusysis stovi, vaikšto, kalba, šaukia, jis yra sąmoningas. Jeigu jis guli ant žemės, nekalba, nejuda, jis gali būti netekęs sąmonės. Reiktų švelniai patapšnoti per veidą, garsiai klausti: “Ar jums viskas gerai, kas jums nutiko?” Sąmonės netekimas yra gyvybei grėsminga kritinė situacija. Taip pat gyvybei yra pavojinga: jeigu žmogus jaučia krūtinės skausmą ar diskomfortą krūtinėje; nekvėpuoja arba kvėpavimas yra sutrikęs – neramus, su pertrūkiais, dusinantis, gargaliuojantis, labai tankus arba labai lėtas; jei sutrikusi kraujotaka – nėra pulso, normalaus kvėpavimo; jei žmogus smarkiai kraujuoja, yra įpjovimų, nubrozdinimų, gumbų, o skausmas trunka ilgiau negu 5 minutes ir yra atsiradęs po sužeidimų. - Kaip kritinė situacija gali paveikti tą, kuris turi galimybę suteikti pirmąją pagalbą? - Žmogus gali paprasčiausiai sutrikti, o sutrikimai pasireiškia įvairiais būdais: apatija, agresija, sumišimu, pavyzdžiui, tėvas, kuris mato sunkiai sužeistą vaiką, įvykus nelaimingam atsitikimui kelyje, pyksta ant jo, kad šis neatsargiai važiavo dviračiu. Būna, kada žmonės galvoja, jog suteikę pirmąją pagalbą jie užsikrės kokia nors infekcine liga, pavyzdžiui, AIDS, hepatitais B ir C. Noriu pabrėžti, kad teikiant pirmąją pagalbą, tikimybė užsikrėsti užkrečiamomis ligomis yra labai menka, o naudojant apsaugines priemones – kad ir muilu nusiplovus po to rankas – ta tikimybė dar labiau sumažėja. Jeigu teikiantis pagalbą žmogus susitepa krauju, reikia jį nedelsiant nusivalyti, nusiplauti, o jei yra galimybė – valant kraują naudoti pirštines, kraują šluostyti popieriniu rankšluosčiu ar medžiaga, kuri gerai sugeria skysčius. - Esame girdėję, kad nukentėjusiojo negalima judinti. Ar tai – tiesa? - Judinti sužalotą nukentėjusįjį yra labai pavojinga, nes galima sukelti skausmą arba papildomai sužeisti, pabloginti nukentėjusiojo būklę. Jeigu aplinka nekelia pavojaus nukentėjusiojo gyvybei, jį reikia palikti toje pačioje vietoje ir padėtyje, kurioje jis surastas. Negalima judinti nukentėjusiojo, jei įtariama galvos arba stuburo trauma. Nukentėjusįjį judinti galima tik tuo atveju, jeigu: įvykio vieta nesaugi – jaučiamas dūmų, dujų kvapas, kyla gaisro pavojus, gresia užgriūti; reikia perkelti nukentėjusįjį tam, kad būtų galima suteikti pirmąją pagalbą, pavyzdžiui, kai žmogus yra sukniubęs ant laiptų. Ir dar labai svarbu – pirmąją pagalbą pirmiausia suteikti tam, kuris yra labiau sužeistas, į pagalbą pasitelkti padėjėjų, nes nukentėjusiojo judinimas yra labai pavojingas veiksmas. Todėl padedantysis turi veikti greitai, apgalvotai, atsargiai, o perkeliant žmogų prilaikyti kaklą, nejudinti nukentėjusiojo galvos, žinant, kad kaklas ir kūnas privalo išlikti tiesūs.
|
|
