|
|
|
Gauti siuntimą – ne problema
Redakciją pasiekė skaitytojų nuomonė, jog pacientus gydantys gydytojai neskuba jų siųsti konsultuotis. Ar taip yra iš tiesų ir kokios tvarkos iš esmės laikomasi, siunčiant pacientus konsultacijai, „Sveikatai“ sutiko pakomentuoti Šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė. Siuntimai - neribojami Šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė sakė, kad kol kas apribojimų siųsti pacientus konsultuotis pas specialistus nėra. Tačiau šeimos gydytojai privalo dirbti, laikydamiesi tam tikro šeimos medicinos reglamento, kuris nurodo, kokius susirgimus jie patys privalo gydyti, o kada - siųsti pas specialistus. - Jei konkreti liga – mūsų kompetencijoje, mes privalome gydyti patys, o ne pacientą siųsti pas specialistus, - teigė A.Juknevičienė. Tačiau yra daug dalykų, dėl kurių šeimos gydytojui pacientą tenka nukreipti specialistams. Šeimos gydytojai gali atlikti tik bendrą kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio tyrimą, elektrokardiogramą, tačiau, pavyzdžiui, jie negali atlikti echoskopijos. Ligonių kasos jiems nemoka ir už biocheminius tyrimus. Tačiau, norėdami pagelbėti liginiams, kad šiems nereikėtų vaikščioti po kitas įstaigas, jie patys paima kraujo ir nuveža į laboratoriją. Už tuos tyrimus pacientas turi susimokėti, ir jie visur yra mokami. Neduodant siuntimo, pasak gydytojos, galima atsidurti keblioje padėtyje, paaiškėjus, kad diagnozuotas susirgimas, o šeimos gydytojai nepadarė to, kas jiems priklauso. Kartais pacientui tenka ir paaiškinti, kad jis siuntimo prašo visai be reikalo. Turi teisę pats pasirinkti specialistą Išrašant siuntimą, konkreti gydymo įstaiga nenurodoma. Žmogui paliekama teisė pačiam pasirinkti, į kokį konsultacinį skyrių kreiptis - Kretingoje, Klaipėdoje ar kitame rajone. Anksčiau pacientus piktindavo atvejai, kai gydytojai nurodydavo konkrečią gydymo įstaigą. Siuntimą išduodantis gydytojas nurodo siuntimo galiojimo laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo – per tiek laiko žmogus turi nuvykti pas gydytoją. Patekti pas gydytoją specialistą taip pat gali būti problema. Žmonės stebisi, kodėl pas gydytojus būna didelės eilės. O tai esą todėl, kad ligonių kasa per metus apmoka tik dalį konsultacijų, ir gydymo įstaiga jas išskirsto po tam tikrą skaičių per mėnesį. Ligonių kasos ne visada apmoka tiek, kiek yra poreikio. Todėl dalis konsultacijų gali būti mokamos. Jei pacientas, ir turėdamas siuntimą pas specialistą, nenori ilgai laukti eilėje, jis gali patekti greičiau, susimokėdamas už paslaugą. Konsultacija gali būti mokama ir tokiu atveju, jei ta įstaiga neturi sudariusi sutarties su ligonių kasa. Dėl siuntimo - tartis su šeimos gydytoju Pasak A.Juknevičienės, kartais pacientai atėję pareiškia, jog jie užsiregistravo pas vieną ar kitą specialistą ir prašo siuntimo. Taip neturėtų būti. Pirmiausia pacientas turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris ir nusprendžia - reikia to siuntimo ar ne: o gal jam geriau kreiptis ne į tą, o į kitą specialistą. Steigiant I ir II lygio gydymo įstaigas ir buvo atsižvelgta, kad pacientai nesikreiptų į specialistus, jei nėra reikalo. Prieš išrašant siuntimą pas gydytoją reikia pasirengti – sutvarkyti dokumentus, atlikti kai kuriuos tyrimus. Šeimos gydytojas turi pateikti specialistui kai kuriuos duomenis, kad šis galėtų orientuotis, kokio susirgimo reiktų ieškoti. Jei žmogus serga lėtine liga ir jis yra dispanserizuotas pas kokį nors specialistą, tai tik vieną kartą metuose jis turi nuvykti su siuntimu: vėlesniais kartais siuntimas nereikalingas – žmogus tampa nuolat stebimu pacientu. Gydytojos nuomone, dalies siuntimų pas specialistus galėtų ir nebūti. Ministerija tai galėtų padaryti įstatymo tvarka. Be reikalo lankantis pas specialistus, apsunkinamas jų darbas. Tačiau gydytoja sakė nesuprantanti ir tokio požiūrio, kai atėjęs pacientas skundžiasi prašęs siuntimo pa specialistą, o jo negavęs. Jei žmogus dėl kažko nerimauja ir nori to siuntimo, tai turi jį gauti. Nes šeimos gydytojai, neturėdami reikiamos aparatūros ir negalėdami atlikti diagnostikos, kartais apie ligą gali tik spėlioti. Tačiau spėliojimų nepakanka, liga turi būti patvirtinta. Pašnekovė pastebėjo, kad tas pats galioja ir norint gauti siuntimą stacionariniam gydymui. Ir šiuo atveju pacientas gali pasirinkti gydymo įstaigą. Vienintelis gydytojas, pas kurį nereikalingas siuntimas, – dermatologas-venerologas. Žmogus, norėdamas patekti pas šį specialistą, gali registruotis tiek Kretingoje, tiek kitame rajone.
|
|
