|
|
|
Sprendžiamas įstaigos likimas
Šią savaitę Kretingos rajono savivaldybės vadovai, Švietimo skyriaus, Salantų bendruomenės atstovai, socialinių tarnybų specialistai apsitarė, kokiems rajono bei Salantų regiono bendruomenės poreikiams galėtų pasitarnauti Salantų specialioji mokykla. “Jau yra aišku, kad Salantų specialioji mokykla nebeišgyvena ir ateityje jos, kaip tokios, nebeliks. Šiuo metu mokykloje mokosi 39 mokiniai, darbuotojų – 42. Įstaigai trūksta 230 tūkst. Lt mokinio krepšelio lėšų, patalpos neužpildomos. Tad iš tiesų reikia labai gerai apmąstyti, kuo galėtų tapti Salantų specialioji mokykla”, - kalbėjo rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė. Tai, kad rajono Savivaldybė turėtų perimti Salantų specialiosios mokyklos pastatą, skatina ir būsimi Vyriausybės sprendimai dalį apskričių funkcijų grąžinti ar perduoti savivaldybėms. Šią informaciją pateikęs rajono meras Juozas Mažeika sakė, jog Savivaldybė jau perima Padvarių pensionato vandentvarkos reikalus, netruks galbūt perimti ir kitas funkcijas. “Ant Savivaldybės pečių užgrius ir Salantų specialiosios mokyklos pastato remonto rūpesčiai, nes dabar vargu ar begalime tikėtis, kad tuo pasirūpins apskritis”, - kalbėjo J.Mažeika. “Lėšų apskričiai trūksta. Tai – viena iš priežasčių, kodėl atsisakoma pas mus steigti socializacijos centrą. Tačiau mes, mokyklos darbuotojai, iki šiol gyvename nežinioje – taip ir neaišku, kas bus steigiama specialiojoje mokykloje, tačiau puikiai suprantame, kad specialiosios mokyklos visoje Lietuvoje neturi perspektyvų, nes tokia Vyriausybės politika – naikinti tokias mokyklas”, - teigė Salantų specialiosios mokyklos direktorius Stasys Galdikas. Salantų bendruomenėje taipogi aktyviai diskutuojama, ką būtų galima steigti specialiojoje mokykloje. Tačiau jau šiandien aišku, kad vaikų skaičiaus nepadidins Vaikų ugdymo centro auklėtiniai, kad patalpų užpildymo klausimo neišspręs nei Salantų meno mokykla, kuriai trūktų patalpų dailės skyriui, nei Salantų ligoninėje pradėtas steigti Dienos centras. “Jau parengti projektai, darbai pradėti”, - sakė Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Blagnienė. Ji pasiūlė specialiojoje mokykloje steigti Dienos veiklos centrą socialinės rizikos vaikams. Šiai minčiai pritarusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Violeta Lukoševičienė teigė, kad vien Salantų bei Imbarės seniūnijose yra 55 vaikai, priklausantys įvairioms rizikos grupėms, tad įsteigtą centrą būtų kam lankyti. Šis gi galėtų išsilaikyti ne vien finansuojamas rajono Savivaldybės, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per įvairius projektus paprastai finansuoja tokių centrų veiklą. To pavyzdys – pernai rajono socialinius centrus pasiekę 100 tūkst. Lt. Buvo iškelta mintis, jog Salantuose galėtų išlikti specialiosios klasės, ir jos būtų išsaugomos tol, kol būtų poreikis. Pasitarimo dalyviai pritarė ir tai D.Blagnienės minčiai, jog specialiojoje mokykloje kuo puikiausiai būtų galima įkurdinti savarankiško gyvenimo namus žmonėms su protine ar kitokia negale. Tokie namai jau veikia daugelyje šalių, taip taupomos savivaldybių lėšos: gyventojai patys susimoka už komunalinius patarnavimus, vienoje vietoje lengviau tokiems žmonėms teikti socialines paslaugas, žmonių nebereikia išsiuntinėti po įvairius pensionatus, kas nepigiai kainuoja: pavyzdžiui, vieno žmogaus išlaikymas pensionate rajono Savivaldybei kainuoja apie 2 tūkst. Lt per mėnesį. Tačiau tokių namų steigimo išlaidų šiuo metu Savivaldybė negalėtų sau leisti. Todėl rajono meras J.Mažeika pasitarimo dalyvių paprašė dar kartą pagalvoti apie specialiųjų klasių bei Dienos veiklos centro atsiradimą Salantų specialiojoje mokykloje. Kitą savaitę rajono Švietimo skyriaus vedėjos D.Martišauskienės iniciatyva dalis įvykusio pasitarimo dalyvių rinksis tam, kad suskaičiuotų lėšų poreikį numatytiems tikslams įgyvendinti.
|
|
