|
|
|
Mobilieji turgūs - lietuviškai produkcijai
Rajono Savivaldybėje susirinkę seniūnai, Ūkininkų sąjungos, kaimo bendruomenių bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai kartu su rajono meru tarėsi dėl mobiliųjų ūkininkų turgų steigimo. Manoma, kad tokiuose turguose pirkėjai galės įsigyti kokybiškos lietuviškos produkcijos. Rajono meras Juozas Mažeika teigė, kad pagal parengtas Žemės ūkio ministerijos taisykles mobiliuose turgeliuose lietuviška produkcija turėtų sudaryti apie 20 – 25 proc. prekiaujamos produkcijos. Lietuviška produkcija nuo įvežtos iš kitų šalių privalo būti atskirta. Pirkėjas, įsigydamas produktą, turi žinoti, ar jis - tikrai lietuviškas. Kretingos turgaus direktorius Jonas Drungilas pastebėjo, kad kartais žmogus, užsiauginęs vienos rūšies daržovių, prekiauja keliomis, nors aiškiai matyti, kad kai kurios daržovės – įvežtinės. Tačiau jau atsirado trys ūkininkai, kurie galvoja įvairiose rajono vietose prekiauti iš automobilių pagal grafiką. Vienas iš jų žada prekiauti daržovėmis, du – pieno produktais. Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Normantas Žeimys sakė, kad visa produkcija – ar tai būtų paukštiena, ar obuoliai - turi būti suženklinta. Bandant gudrauti, taikomos sankcijos. Tačiau žmogui niekas nedraudžia legaliai įsigijus daržovių jų perparduoti. Mero nuomone, mobiliųjų turgelių steigimo iniciatyvą turi pareikšti patys žmonės. Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus siūlė, kad prekiautojai lietuviška produkcija net savo apranga išsiskirtų iš kitų. Jie turėtų dėvėti vienodos spalvos aprangą bei segėti kortelę, kur nurodomas ir liudijimo numeris. Esą taip tvarkingai apsirengusius ūkininkus jie matė Baltarusijoje, Minsko turguje. Buvo kalbama ir apie turgelį prie „Iki“ parduotuvės. Manoma, kad šiame rajone vis tik jam reikėtų rasti tinkamą vietą. Vydmantų bendruomenės pirmininkas Alfonsas Berenis buvo tos nuomonės, kad prieš įsteigiant turgelį, reikėtų išsiaiškinti, ar bus pirkėjų. Abejojama, ar tokių turgelių reikia ir Žalgirio seniūnijoje. Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius pastebėjo, kad situacija keičiasi ir kaime. Dabar tik apie 15 proc. kaimo žmonių kažką parduoda, o kiti – perka. Tačiau norintiems prekiauti reikia sudaryti sąlygas. Dabar žmonės dažnai stovi po atviru dangumi. Todėl, anot jo, reikia įrengti kultūringas prekybos vietas po stogu. Kai kur esantys turgeliai prigyja taip, kad neįmanoma jų kažkur iškelti. Toks pavyzdys – Salantų miesto turgus. Buvo išsakyta nuomonė, kad Kretingos turguje daugiausia vietos užima prekiaujantys padėvėtais rūbais, o atvykusiems su pačių išaugintais krapais ar salotomis tenka kepti saulėje po atviru dangumi. Ūkininkai apgailestavo, kad Kretingoje nebėra skerdyklos. Pasak N.Žeimio, kretingiškiai gyvulius skersti gali vežti į Kretingalę. Tačiau, anot ūkininkų, tokiu atveju išauga skerdienos kaina ir nebeapsimoka ja prekiauti. Kretingos rajone ir taip nebeliko kiaulių augintojų, o melžiamų karvių yra tik 5 tūkst. 400, nors prieš porą metų esą jų buvo dvigubai daugiau.
|
|
