|
|
|
Šalti ar badauti
Sausio mėnesio sąskaitos už šilumą šokiravo Kretingos rajono gyventojus. Į redakciją paskambinę skaitytojai svarstė: kaip išgyventi, kai uždirbi 1 tūkst. Lt, o už šilumą reikia sumokėti beveik 800 litų. „Už sausio mėnesį gavome 786 litų sąskaitą. Tiek kainavo trijų kambarių – 85 kvadratinių metrų ploto – buto apšildymas. Aš gaunu 1 tūkst. litų atlyginimą. Vyras dirba vos besilaikančioje įmonėje, kuri bet kurią akimirką gali nebemokėti algų. Jei sumokame mokesčius, iš ko gyventi, – badauti? Juk uždelsus vos vieną dieną sumokėti, skaičiuojami delspinigiai. Nemokėti negalime – atsidursime teisme. Ar valstybė mąsto apie tuos, kurie sunkmečiu neteko darbų ir neturi iš ko sumokėti?“ - svarstė Žemaičių alėjoje gyvenanti šeima. Šis nusiskundimas – ne vienintelis, pasiekęs redakciją. Kretingiškiai su siaubu laukia šilumos sąskaitos už vasarį – šis buvo šaltesnis už sausį, ir greičiausiai šilumos buvo tiekiama daugiau. Biokuras – brangiau? Šiuo metu Kretingos rajono gyventojai už šilumos kilovatvalandę moka 0,26 lito be PVM. Gerokai didesnio miesto – Klaipėdos – gyventojai moka 0,25 lito. Kretingiškiai stebisi: renovuojant Kretingos miesto antrąją katilinę buvo žadama nedaug, bet tiksliai – šiluma kainuos pigiau. Tačiau dujų kainoms krentant, šiluma Kretingoje brangsta. Galbūt šilumos vartotojai moka už katilinės naujoves, kurias finansavo Europa?
Katilinės, esančios Melioratorių gatvėje, renovacija buvo vykdoma dviem etapais: buvo keičiamos šiluminės trasos, o katilinėje specialistai sumontavo naują katilą, kuris kūrenamas pigesniu negu dujos biokuru. Renovacijai prireikė 7,2 milijono litų. Iš jų 4,2 milijono skyrė Europos Sąjunga. Likusius pinigus „Kretingos šilumos tinklai“ pasiskolino. Pasak bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus Jono Barzdžio, tik labai maža dalis pinigų, paskirtų renovacijai, dabar įskaičiuojama į gyventojų mokesčius. „Katilas dirbs 10-15 metų. Paskolos palūkanas išdalijome mėnesiais. Kiekvienam gyventojui tenka labai menka dalis. Taigi šilumos mokesčio dydžio atlikta renovacija tikrai nenulėmė“, - tikino J.Barzdys. J.Barzdys kalbėjo, kad investicijos daromos tik tuo atveju, jei tai atneša naudos ir atsiperka. To tikimasi iš katilinės renovacijos. „Jei katilinės nebūtume atnaujinę, šiandien už kilovatvalandę šilumos mokėtume po 0,29 lito“, - sakė J.Barzdys. Anot jo, šilumininkams pasisakymų vietinėje spaudoje reikėtų vengti, nes respublikiniuose laikraščiuose buvo pateikta per daug informacijos, kuri sukėlė chaosą. „Kad ir kiek gyventojams aiškintume, kodėl kyla šilumos kaina, jie vis tiek nesupras. Nuo 2007 metų dujų kaina nuolat kilo, ir niekas mūsų neklausė, ar mes norėtumėme ko nors pigiau. Kainas visuomet nustato komisija. Nežiūrint aukštos dujų kainos, mes tiekėme pigią energiją ir kelti kainos negalėjome. Tada niekam nekilo klausimų, kodėl ji mažesnė negu visoje Respublikoje, nesvarbu, kad įmonė patyrė nuostolių. Nuvežėme dokumentus Kainų kontrolės komisijai. Specialistai pamatė, kad už 2007 metus yra minusas, tad kainą padidino – visi pradėjome mokėti po 22,31 cento už kilovatvalandę. Po pusmečio dokumentai vėl buvo peržiūrėti – mokestis vėl padidėjo. Kainas nustatome ne mes“, - kalbėjo J.Barzdys. Vasarą „Kretingos šilumos tinklų“ duomenys vėl bus peržiūrėti. Laukia nauji pokyčiai. Mokame už avarijas Į šilumos kainą įskaičiuojami ir avarijų nuostoliai. Praėjusiais metais jie siekė 21-22 procentus, skaičiuojant nuo gamybos. Nuostoliai gyventojams įskaičiuojami tiek, kiek leidžia respublikos vidurkis. „Jei, pavyzdžiui, šalyje nuostoliai siekia 15 procentų, tiek ir mes galime įskaičiuoti į mokestį. Nesvarbu, jei patiriame, tarkim, 18 procentų“, - sakė J.Barzdys. Pasak direktoriaus pavaduotojo Rimanto Dulkio, daroma viskas, kad būtų sumažinti nuostoliai trasose. Senos trasos keičiamos naujomis, nuolat atliekami hidrauliniai bandymai, kad būtų aptiktos silpnos vamzdynų vietos. J.Barzdys teigė, kad kainų šuolį visuose miestuose lemia gamybos sumažėjimas. Kretingoje gamyba paskutiniu metu sumažėjo trimis procentais. „Tokia situacija yra ne tik Kretingoje. Klaipėdoje taip pat sumažėjo vartotojų, todėl kaina pakilo. Dabar yra taip: šildymo atsisako daugiau negu naujai prisijungia. Kuo daugiau vartotojų, tuo šiluma pigesnė. Pas mus vartotojų mažėja, taigi kaina kyla“, - kalbėjo J.Barzdys. Jo nuomone, už dabartinę situaciją yra priversti mokėti šilumininkai ir gyventojai, o klaidų pridarė valdžia. Į klausimą, ką daryti tiems, kurie neteko darbų, o gauna didžiules sąskaitas už šildymą, „Kretingos šilumos tinklų“ direktorius atsakyti negalėjo. „Tai – tragedija. Vienintelė alternatyva – atsijungti šildymą ir įsivesti autonominį. Tačiau tam turi pritarti visi daugiabučio gyventojai ir tai kainuoja. Kol kas yra vienintelė išeitis – taupyti šilumą: susitvarkyti laiptines, susidėti gerus langus, šiltinti sienas“, - sakė J.Barzdys. Didesnes sąskaitas už šilumą gauna tie kretingiškiai, kurie gyvena problematiškuose namuose Žemaitės alėjoje, Kęstučio, Geležinkelio, Pasieniečių gatvėse. Kai kuriuose iš šių namų vamzdynai yra sienose, taigi gyventojai moka ir už niekam nereikalingą šilumą. Šilumą „ryja“ ir senos statybos namai. Algų nemažina Iš viso Kretingos rajone veikia 20 katilinių. Pigiausiai šilumą gamina esanti Melioratorių gatvėje. Tačiau J.Barzdys atsisakė pasakyti, kiek kainuoja ten pagaminama kilovatvalandė. Pasak direktoriaus, Melioratorių katilinėje pagaminamos šilumos kaina neturi prasmės, nes ji „apauga“ kaimo katilinėse gaminamos šilumos dėka. „Kaimo katilinėse pagaminamos šilumos kilovatvalandė kainuoja nuo 26 iki 30 centų. Tačiau kaina yra nustatoma ne atskirai, o visam rajonui. Dabar ji – 0,26 lito. Siūlėme kainas skaičiuoti kiekvienai katilinei atskirai. Tačiau Kainų kontrolės komisija atsisakė tai daryti. Taigi miestas moka už kaimą“, - teigė J.Barzdys. Jis kalbėjo, kad atskirti kaimo katilines nuo miesto buvo jo „rožinė svajonė“, bet šito padaryti nepavyko ir greičiausiai nepavyks. Savivaldybėje šilumos tinklams buvo pasiūlyta pataupyti: sumažinti algas, atleisti nereikalingus darbuotojus. Tačiau J.Barzdys sakė, kad jie – ne tokia įmonė. „Savivaldybės pasiūlymas nėra blogas. Šitaip sukauptume papildomus 80 tūkst. litų. Tačiau tokia suma nieko nepakeistų ir naudos vartotojams neduotų. Sumažinus algas žmonės paliks darbą. Bendrovei reikia specialistų, kuriuos būtina išlaikyti. Vis dėlto planuojame atleisti 6 darbuotojus, norime panaikinti kuro transportavimo bazę: anksčiau kurą atsiveždavome patys, dabar ieškosime įmonių, kurios kurą pristato į vietą“, - kalbėjo J.Barzdys. Jis teigė, kad jau sumažintas kuro limitas, ribojamas medžiagų pirkimas. J.Barzdys tiki, kad po pusmečio situacija turėtų pagerėti. „Yra būtina kainas perskaičiuoti kas mėnesį. Tai padėtų sumažinti mokesčius. Jei tai daryti bus leista, šilumos kaina turėtų sumažėti jau vasaros viduryje“, - žadėjo J.Barzdys. Peržvelgti situaciją ketina rajono valdžia. „Su meru aptarėme, kad susitiksime su „Kretingos šilumos tinklų“ direktoriumi ir diskutuosime, ką būtų galima padaryti. Visų pirma reikėtų pakeisti mokesčių skaičiavimo metodiką – dabartinė yra ydinga, ir perskaičiavimus reikėtų daryti kas mėnesį. Esu prieš taupymą etatų sąskaita – šiuo metu reikėtų vengti atleidinėti žmones. Tačiau dar yra neišnaudotų kitų vidinių resursų, kuriuos ir aptarsime. Pakeitimų galima tikėtis kitam šildymo sezonui. Šį, skausmingą, šildymo sezoną turėsime išgyventi“, - kalbėjo vicemerė Jolita Vaickienė. Seimo nario Egidijaus Klumbio mintys buvo pesimistiškesnės. „Seime siūlomi tik kosmetiniai sprendimai. Siūloma šilumos kainas perskaičiuoti kas mėnesį. Tačiau tai nelabai ką pakeis. Rimtų sprendimų kol kas nėra ir jokių alternatyvų nenusimato. Valdžia sėdi šilumininkų kišenėje, tad nėra ko tikėtis. Kol žmonės nepakils protestuoti, nieko gero nesulauksime“, - įsitikinęs E.Klumbys. Faktai Bendrovės „Kretingos šilumos tinklai“ direktoriaus Jono Barzdžio (nuotr.) priskaičiuota mėnesinė alga – 5 tūkst. 200 litų; direktoriaus pavaduotojas Rimantas Dulkys ir vyriausioji finansininkė gauna po 4 tūkst. 500 litų.
Palyginimui: Kretingos rajono mero Juozo Mažeikos mėnesinė alga – 5 tūkst. 505 litai; vicemerės Jolitos Vaickienės – 4 tūkst. 180 litų; administracijos direktoriaus Valerijono Černeckio – 6 tūkst. 131 litas.
|
|
