|
|
|
Po tuo pačiu stogu, tik kitu pavadinimu
Rugsėjo 1-ąją Kretingos Jurgio Pabrėžos gimnazijos pradinio ugdymo klasės bus prijungtos prie Kretingos vaikų ugdymo centro. Taip nusprendė rajono Savivaldybės taryba, vykdydama rajono švietimo įstaigų tinklo optimizavimo programą.
Kol kas nebus atlikta Vaikų ugdymo centro patalpų rekonstrukcija, ši reorganizacija reikš tik valdžių atskyrimą: buvusios gimnazijos pradinės klasės nuo naujų metų pradžios ir toliau dirbs dabartiniame Jurgio Pabrėžos gimnazijos pastate, tačiau bus pavaldžios Kretingos vaikų ugdymo centro administracijai. “Tėvams buvo pažadėta, kad vaikų į blogesnes sąlygas nekelsim”,- rajono valdžios pažadą priminė Valerijonas Kubilius. Svarstant gimnazijos pradinių klasių prijungimą prie Kretingos vaikų ugdymo centro, buvo pastebėta, jog tėvams nepatinka Kretingos vaikų ugdymo centro pavadinimas. Tėvai nenorėtų, kad jų vaikai būtų baigę mokyklą, kurios pavadinimas siejamas su šioje įstaigoje ugdomais sutrikusio intelekto vaikais. Švietimo skyriaus vedėja, paklausta, ar įmanoma pakeisti įstaigos pavadinimą, tokia galimybe suabejojo vien dėl to, kad Vyriausybei jau pateikti projektai dėl Kretingos vaikų ugdymo centro patalpų renovacijos. Keičiant pavadinimą gali kilti kliūčių. Kultūra tampa vis sunkesne našta Ketvirtadienį Kretingos rajono savivaldybės taryba patvirtino rajono kultūros įstaigų 2008 metų veiklos ataskaitas. Kai kurios įstaigos be ataskaitų buvo pateikusios ir šių metų veiklos programas, tačiau jų taryba nusprendė netvirtinti. - Programas siūlyčiau rašyti ir tvirtinti, kai bus aišku, kiek Savivaldybės biudžete tam reikalui turime pinigų, tada gal pusė ar trečdalis tų planuojamų renginių beliks,- buvo įsitikinęs tarybos narys Darius Petreikis. Jam pritarė tarybos nariai Juozas Pelionis, Konstantinas Skierus. Šių metų Kretingos rajono savivaldybės biudžete kultūrai skirta 6 mln. 739,4 tūkst. Lt, iš kurių 5 mln. 252,7 tūkst. Lt numatyti rajono kultūros įstaigoms (įskaitant ir darbuotojų atlyginimus) išlaikyti. Šių įstaigų veiklai, renginiams belieka 710 tūkst. Lt, kurių didžioji dalis - 320 tūkst. Lt bus - išleista Kretingos miesto savivaldos 400 metų jubiliejaus ir Lietuvos vardo tūkstantmečio šventei, tad visai kitai visų įstaigų 2009 metų veiklai belieka 200 tūkst. Lt. Susiklosto tokia situacija, kad rajone yra 5 kultūros įstaigos ir 40 jų filialų (Kretingos rajono kultūros centras su 18 filialų, Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka su 22 filialais, Salantų kultūros centras ir muziejai - Kretingos ir Motiejaus Valančiaus Kūlupėnuose), juose - 180 dirbančių žmonių, kurie savo veiklai teturi vos litą-kitą. Tarybos nariai vis garsiau prabyla apie rajono savivaldybės kultūros įstaigų pertvarką. Iniciatyvos reorganizuoti rajono Savivaldybės kultūros įstaigas žada imtis ir mero pavaduotoja Jolita Vaickienė. Kultūros įstaigas kaime siūloma sutelkti po vienu stogu, taip mažinti jas aptarnaujančių darbuotojų skaičių bei išlaidas pastatams išlaikyti. Trūksta išlaidų ne tik renginiams, bet ir ūkinėms reikmėms, tokioms kaip patalpų apšildymui. “Kada Laivių kultūros namuose temperatūra bus didesnė negu 14 laipsnių šilumos?”- svarstant lėšas kultūrai, klausė tarybos narys Povilas Turauskis. Kolega Vitalijus Galuškinas jam atsakė: “Rugpjūčio mėnesį”, ir pelnė tarybos narių aplodismentus, patvirtinančius, jog dalis rajono kultūros įstaigų yra beviltiškoje būklėje. Povilas Turauskis tarybai siūlė kreiptis į Vyriausybę ir Seimą, kad rajono Savivaldybei iš valstybės biudžeto skirtų lėšų Kretingos muziejui išlaikyti. “Tokį muziejų vienai Savivaldybei išlaikyti yra per sunku. Kitos savivaldybės neturi tokių muziejų ir išlaidų jiems išlaikyti. Nėra muziejaus ir Gargžduose”,- aiškino P.Turauskis. Tarybos narys vėl priminė jau ne kartą jo teiktą reikalavimą griežčiau apskaityti pačių kultūros įstaigų gaunamas pajamas pastatant kasos aparatus Kretingos kultūros centre ir Kretingos muziejuje. Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Reimunda Ruškuvienė tarybą patikino, kad kasos aparatai šioms įstaigoms nėra būtini. Praranda ne tik mokyklas, bet ir kultūros židinius Nuo rugsėjo 1 dienos nebebus Kalniškių, Rūdaičių ir Laukžemės pagrindinių mokyklų, visos šios mokyklos reorganizuojamos į I-VIII klasių skyrius, kurie tampa Kartenos, Kretingos Marijono Daujoto ir Darbėnų vidurinių mokyklų filialais. Raguviškių pradinio ugdymo skyrių, kuriame bebus 5 mokiniai, rajono Savivaldybės taryba nusprendė uždaryti. Nors taryba yra patvirtinusi rajono švietimo įstaigų tinklo optimizavimo planą, kurį vykdant ir daroma ši pertvarka, sprendimą dėl Kalniškių, Raguviškių ir Laukžemės pagrindinių mokyklų panaikinimo taryba priėmė tik po daugiau kaip valandą užsitęsusios diskusijos. Palyginimui - beveik tiek pat laiko sugaišo apsvarstyti ir patvirinti 2009 metų rajono Savivaldybės biudžetą. Ir po ilgo svarstymo vieningos nuomonės pasiekti nepavyko. Už sprendimo projektą nebalsavo socialdemokratai Valerijonas Kubilius, Povilas Turauskis. “Esame veidmainiai. Visi, eidami į rinkimus, pasižadėjome išsaugoti kaimo mokyklas. Ką čiulbėjote dėl Rūdaičių mokyklos, kad mokykla perspektyvi, renovuokim, kad bus vaikų - J.Matulevičius “vasiukus” stato. Nemeluokim žmonėms, kad palikdami skyrius išsaugom mokyklas, faktiškai jas naikinam. Negalime taip mechaniškai spręsti. Ar žinot, ką kaimui reiškia mokykla, mokytojai - tai daug daugiau negu vien vaikų mokymo įstaiga, tai kaimo kultūros, dvasingumo centras”,- kalbėjo P.Turauskis. Tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Darius Petreikis tikino, jog šitos mokyklos dėl per mažo mokinių skaičiaus pagal galiojančius įstatymus egzistuoti negali. “Mes pasirinkome švelniausią jų reformą. Gal vaikų padaugės, bazė išsaugoma”,- svarstė jis. “Kai panaikinsim pagrindinės mokyklos statusą, neliks ir tų skyrių. Iškart padaugės vaikų, autobusais vykstančių į kitas mokyklas. Vaikus atveš į pamokas, po jų parveš. Visos sporto salės, kiti popamokiniai užsiėmimai bus ne jiems. Taip taupyti negalima”,- teigė Valerijonas Kubilius. Vida Giedrimienė irgi neabejojo, jog prie vidurinių mokyklų prijungus Kalniškių, Rūdaičių ir Laukžemės skyrius, ateityje jų neliks. Valerijonas Kubilius, Konstantinas Skierus siūlė neskubinti mokyklų reorganizacijos. “Nebūkim brežneviniai melioratoriai, būkim lietuviai”,- kalbėjo jis. Atidėti bent mėnesiui reorganizaciją siūlė ir Juozas Pelionis. “Naikiname mokyklas, kurios kainavo milijonus, dėl kelių šimtų tūkstančių. Tegul savaime nunyksta”,- reorganizacijai nepritarė Juozas Matulevičius. Dauguma reorganizacijai nepritariančių tarybos narių buvo vieningi, kad dėl pagrindinių mokyklų reikėjo pasitarti ne vien su tų mokyklų, bet ir su kaimų bendruomenėmis. Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė perspėjo tarybos narius, jog atidėti reorganizaciją vienam mėnesiui - tai atidėti ateitantiems mokslo metams, nes jau dabar sudarinėjami mokyklų klasių komplektai 2009-2010 mokslo metams. D.Martišauskienės teigimu, minėtas tris pagrindines mokyklas reorganizavus į I-VIII klasių skyrius, 2009 metais bus sutaupyta 10 tūkst. Lt, 2010 metais - apie 200 tūkst. Lt. Šiemet sutaupoma mažiau, nes reorganizuojant pinigų reikia darbuotojų išeitinėms išmokoms. Vedėja tarybai patvirtino, jog Kalniškių, Laukžemės ir Rūdaičių mokyklos yra neperspektyvios ir pagal atliktą jų perspektyvos analizę. Kalniškių pagrindinę mokyklą belanko 29, Rūdaičių - 44, Laukžemės - 44 mokiniai. “Mokyklų direktoriai liks vadovauti skyriams. Neliks buhalterių, raštinių vedėjų”,- aiškino D.Martišauskienė. Ji patikino tarybos narius, kad skyrius prijungus prie vidurinių mokyklų mokiniams blogiau nebus, nes jie galės naudotis visa tų vidurinių mokyklų turima baze, specialistų (psichologo, kitų), kurių neturi kaimų mažosios mokyklos, pagalba.
|
|
