|
|
|
Laisva pamoka: džiaugsmas ar rūpestis
Susirgęs ar išvykęs mokytojas dažnam mokiniui reiškia viena: didesnę laisvę ir daugiau laiko sau – juk pamokų arba visai nebus, arba jos bus pavaduojamos. Tačiau ši problema yra tikras galvos skausmas rajono mokyklų vadovams ir egzaminams besirengiantiems mokiniams.
„Vienuoliktokui ar dvyliktokui kiekviena pamoka yra svarbi – artėja egzaminai. Viena ar dvi praleistos pamokos – ne tragedija, bet jei mokytojo nėra savaitę ar keletą? Juk pavaduojama pamoka netenka savo efektyvumo, mokiniai taip pat labiau atsipalaiduoja. Jei pamokos pavaduojamos, egzaminams besiruošiančiam tai reiškia papildomą savarankišką darbą. O tėvams – papildomas išlaidas. Juk jei mokykloje nėra pakankamai žinių ar pamokų, reikia samdyti korepetitorių, kurio valanda kainuoja mažiausiai 20 litų“, - kalbėjo viena abiturientės motina. Patys mokiniai pavaduojamas pamokas vertina dvejopai: mokytojai pripažįsta, kad didžioji dalis mokinių dėl to tik džiaugiasi, ir tik vienas kitas dėl to jaudinasi. „Vaikai dažniausiai šiai problemai būna abejingi: jei nėra pamokos – gerai, jei ją pavaduoja – irgi neblogai. O mokyklos vadovas ir mokytojai suka galvas, kaip tas pavaduojamas pamokas paversti kuo efektyvesnėmis“, - sakė Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša. Pasak jo, klasėje būna iki trijų mokinių, kurie nerimauja dėl pavaduojamų pamokų. „Man asmeniškai kiekviena pamoka yra svarbi. Nesamdau mokytojo papildomoms pamokoms, todėl pamokos mokykloje man yra vienintelis laikas, kai galiu klausti, prašyti papildomų užduočių. O pamokoje, kurią pavaduoja kitas mokytojas, dažniausiai tvarkos nebūna: mokytojas ką nors užduoda ir turi lėkti į kitą pamoką. Kiek klasėje lieka vaikų, kurie nusiteikę dirbti? Vienetai“, - kalbėjo dvyliktokė Monika. Vienuoliktoje klasėje besimokanti Rūta įsitikinusi, kad šiaip ar taip mokykloje gaunamų žinių pasirengti egzaminams nepakanka, tad nereikia daryti tragedijos dėl pavaduojamų pamokų. „Pamokoje gauni tik pradinę informaciją. Tačiau egzaminams dažniausiai reikia rengtis grįžus namo – papildomai mokantis. Jei nėra kokios nors pamokos, man dar geriau – galiu sėdėti skaitykloje ir savarankiškai mokytis“, - pasakojo Rūta. Su mokytojų trūkumu pamokoms pavaduoti labiau susiduria kaimų ar mažesnės miestų mokyklos. „Mokslo metų eigoje šią problemą esame išsprendę. Mokytojus, kurie turi nedarbingumo pažymėjimus, pavaduoja kiti. Pamokos nevaduojamos tik pirmąsias dvi dienas – tai daryti verčia krizė. Mokytojai, kurie neturi pamokų, užsiima su vaikais – kad šie neliktų be priežiūros. Jei pavadavimui trūksta savų mokytojų, laikinai samdome specialistus, nes pagal ugdymo planą mokiniai turi turėti atitinkamą pamokų skaičių“, - sakė Jurgio Pabrėžos gimnazijos direktorės pavaduotoja Asta Burbienė. Kūlupėnų pagrindinės mokyklos direktorius V.Kelpša sakė, kad kaimuose samdyti mokytojus laikinam darbui yra prabanga ir beveik neįgyvendinamas dalykas, nes ir aplinkinėse gyvenvietėse mokytojai turi didelius mokymo krūvius, padidėjęs sergamumas. „Praktiškai pavaduojamų pamokų problemos išspręsti negalime. Pakeisti tvarkaraštį - beveik neįmanoma, prisikviesti mokytojų iš kitų mokyklų – taip pat. Savi mokytojai svetimų pamokų nelabai nori prisiimti, nes turi ir taip didelius krūvius. Tad mokytojų, kurie suserga ar išvyksta, prašome parengti planus, kad mokiniai galėtų dirbti savarankiškai“, - kalbėjo Salantų gimnazijos direktorius Vaidutis Butkus. Pasak jo, yra tėvų ir mokinių, kurie yra nepatenkinti pavaduojamomis pamokomis. Tačiau jis įžvelgia ir kitą problemą. „Kai trūksta mokytojų, nukenčia ne tik pamokų efektyvumas, žinių lygis. Laisvą pamoką turintys mokiniai išeina į miestą, kur be priežiūros gali prisigalvoti ne pačių geriausių dalykų“, - sakė V.Butkus.
|
|
