Abiturientai tapo bandomaisiais triušiais

Kol Seimo galvos neapsisprendžia dėl naujos studijų finansavimo tvarkos, Lietuvos abiturientai išgyvena didžiulę įtampą: brandos egzaminai gali užkirsti kelią į šalies universitetus ir nulemti tolimesnį jų gyvenimą. Ne vienas jau žvalgosi galimybių studijuoti užsienyje, tarp jų – ir Marijono Daujoto vidurinės mokyklos abiturientės Simona Lukošiutė ir Ieva Račinskytė.

Ieva Račinskytė (kairėje) ir Simona Lukošiutė mano, kad „šviesiosios“ Seimo galvos aukštojo mokslo reformos projektą, kaip ir daugumą absurdiškų įstatymų, priimtų naktimis, parengė neapgalvotai.

Abiejų merginų mokslo vidurkiai yra aukšti: Simonos – 9,2, Ievos – 8,8 balo. Bet jeigu Seimas patvirtins dabartinį aukštojo mokslo reformos projektą, nesėkmingai išlaikiusios brandos egzaminus merginos apie aukštąjį mokslą Lietuvoje galės tik pasvajoti.

Seimo „dovanėlė“ abiturientams

Abiturientai jau ir taip išgyvena įtampą prieš brandos egzaminus. „Pajutome spaudimą ir iš mokytojų: kiekvienas savo dalyką laiko svarbiausiu. O kai per daug spaudžia, pamatai, kad negali visko išmokti, ir svyra rankos“, - kalbėjo Ieva ir Simona.

Tačiau naujasis Seimas abiturientams įteikė dar vieną „dovanėlę“: pasiūlė nemokamas studijas tik geriausiai brandos egzaminus išlaikiusiems mokiniams. Visiems kitiems mokslas kainuotų po kelis tūkstančius litų per metus. O tai reiškia, jog daugumos „už borto“ likusiųjų tėvai per krizę nebeišgalės leisti vaikų į mokslą. Tėvai, anot merginų, taip pat išgyvena nerimą: kaip pasirengs ir išlaikys egzaminus jų vaikai. Pinigai studijoms jiems taip pat – didelis rūpestis.

„Kai turime tokį Seimą, kuris kiekvieną dieną juokina žmones, manęs ši žinia nė nebenustebino. Iš peties vyrai kirto abiturientų šeimoms“, - ironizavo I. Račinskytė.

„Egzai – kažkokia absurdiška lemtis. O jeigu egzas „iškrito“ pačią juodžiausią tavo gyvenimo dieną, pasuka tavo gyvenimą netikėta kryptimi. Nesvarbu, kad tu dvylika metų mokeisi ir esi vertas studijuoti aukštojoje mokykloje. Ir jeigu tavo tėvai nėra turčiai, tau užkertama galimybė kopti aukščiau“, - samprotavo S.Lukošiutė.

Merginos neatmetė ir neskaidrios egzaminų tvarkos galimybės: „Juk pats nė nežinai, kaip tu išlaikei egzaminą, - tau niekas darbų neparodo. O pasitaiko atvejų, kad komisija ir sumaišo mokinių darbus“.

Vyko žvalgytuvių į Daniją

Pašnekovės absurdišku laiko ir numatytą studijų finansavimą – kai studentui krepšelis būtų skirtas dvejiems metams, o ne pusmečiui, kaip yra dabar. Nebelieka motyvacijos gerai mokytis, mano merginos, nes žinai, kad už tavo mokslą apmokės mokesčių mokėtojai, o pats dvejus metus gausi stipendiją.

„Manau, kad tie, kurie rengia tokius įstatymus, nė patys nesuvokia, ko jie nori iš jaunų žmonių. Jie negerbia jaunimo, ir patys skatina juos emigruoti“, - kalbėjo Ieva.

Todėl abiturientės po Naujųjų metų pradėjusios žvalgytis studijų užsienyje. Susidomėjo verslo studijomis Danijoje, Arkus universitete ir koledže.

Simona vasario 14-19 dienomis kartu su 50 lietuvaičių grupe jau buvo išvykusi žvalgytuvių į Daniją. Ji turėjo galimybę pabendrauti su dėstytojais bei studentais, ir liko sužavėta tenykšte studijų tvarka. ES piliečiams studijos yra nemokamos, o jų lygis – aukštesnis negu Lietuvoje. Ją vilioja galimybė dirbti ir pačiai užsidirbti mokslui.

„Darbą turi susirasti pats, tačiau ten toleruoja dirbančius studentus, kurių yra dauguma. Nors Daniją taip pat apėmusi krizė, bet ten ji švelnesnė negu Lietuvoje, ir studentui darbą susirasti nėra sunku“.

Merginos dokumentus jau padavė: juos buvo būtina išsiųsti iki kovo 1 dienos. Tačiau Ieva pirmenybę vis tik teikia studijoms Lietuvoje, o studijas Danijoje rinktųsi nesėkmės atveju. Ji norėtų studijuoti Vilniaus universitete Komunikacijų fakultete.

Devizas - būk geriausia

Abi pašnekovės – iš prigimties optimistės. Ir studijuodamos Lietuvoje, jos neatmeta galimybės dirbti. „Tėvai mus ir taip išlaikė 18 metų. Mes nebijome darbo, pailsėsime, kai numirsime“, - šmaikštavo abiturientės.

Abi kilusios iš vidutines pajamas gaunančių šeimų: Simonos mama dirba pedagoge, o tėtis uždarbiauja užsienyje, Ievos mama – taip pat pedagogė, tėtis – bendrovės vadybininkas. Merginos šeimoje – ne vienturtės: Ieva turi dvi šeštokes seseris, Simona – jaunesnį brolį.

O ir šiaip abi nusiteikusios, kad universitetas nėra pagrindinis gyvenimo rodiklis. „Tai – tik gyvenimo tarpsnis. Nieko baisaus, jeigu neįstotume ir tektų dirbti. Turime pažįstamų, kurie dirbo ir po darbo praktikos tik dar labiau vertino studijas“, - sakė jos.

Ir bendrai, anot jų, 18-metis žmogus dar nėra apsisprendęs, ko jis nori. Įstoja, o, žiūrėk, ta specialybė jam nė nepatinka. „Danijoje jauni žmonės studijuoti pradeda 23-25 metų. O ligi tol jie dirba, keliauja, kol subręsta kaip asmenybės“, - tvirtino Simona.

Kad ir kokie lauktų išbandymai, merginų manymu, svarbiausia yra pasitikėti savimi ir siekti geriausio: būti geru mokiniu, studentu, darbininku. „Nors ir „Maximos“ pardavėja, bet būk geriausia“, - užtikrino abi.

• Rašyti komentarą (4)