Jeigu valstybės valdymo vairas būtų perleistas jaunimui, kokį gelbėjimosi nuo krizės planą siūlytumėte jūs?

- Pirmiausia uždrausčiau seimūnams išlaidauti; per televiziją parodo, kiek jie išleidžia pinigų kelionėms, baliams. Galėtų gi jie susimažinti ir savo atlyginimus: eilinis žmogus 13 – 15 tūkstančių uždirba per pusę metų, o jie – per mėnesį. O nėra nė kiek protingesni už daugumą tų, kurie juos išsirinko. Skatinčiau, kad kiekvienas žmogus tobulintųsi, keltų savo kvalifikaciją. Tik aukštos kvalifikacijos darbuotojas gali gerai gyventi iš savo uždarbio.

- Iš krizės bent dvejus metus neišeina niekas. Bet ją galima nukreipti tokia linkme, kad skaudžiai neatsilieptų žmonėms. Aš sulyginčiau atlyginimus ir lengvatas. Tarkim, dabar patys mažieji vaikai gauna po 90 Lt, o iš kitų atims po 52 Lt, kuriuos pernai skyrė visiems mokiniams ligi 18 metų. Iš seimūnų atimčiau dalį atlyginimo, ir skirčiau mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Skatinčiau verslininkus steigti darbo vietas, kad žmonės turėtų darbus.

- Nustoti smukdyti studentus ir keisti požiūrį į aukštąjį mokslą. Jeigu įves didžiulius studijų mokesčius, tik nedidelė dalis abiturientų begalės galvoti apie aukštąjį mokslą. Patys Seimo nariai turėtų sumažinti savo išlaidas, o ne taupyti jaunų žmonių sąskaita ir žaisti jų likimais. Pažiūrėkit, kokiais jie automobiliais važinėja, kiek išleidžia kanceliarinėms prekėms. Nereikėtų švaistyti ir bereikalingiems kultūros projektams, naujametiniams fejerverkams arba absurdiškoms skulptūroms. Nereikėtų streikų: skatinčiau piliečių ir valdžios dialogą. Streikams tramdyti reikalingos papildomos policininkų pajėgos. Už tai ir už išdaužytus langus tenka sumokėti mokesčių mokėtojams.

- Iškelčiau žmogaus teises, pirmiausia – žmogaus teisę į darbą. Lietuvoje – silpna ekonomika, todėl reikėtų sureguliuoti mokesčių sistemą. Tam suburčiau kompetentingų specialistų komandą. Tik jokiu būdu neskriausčiau paprastų žmonių: jei didini mokesčius - kelk ir atlyginimus. Dabar didžiausia neteisybė yra ten, kur gimsta įstatymai – Seime. Kaip juos gali gerbti tauta, jei jie galvoja tik apie save, o nemato, kas darosi aplinkui.

- Įsteigčiau daug darbo vietų. Gerinčiau sąlygas plėtoti verslą; kas nori ir gali - jį kurtų pats, o kas negali – darbintųsi pas juos. Skatinčiau įvesti sąžiningą mokesčių mokėjimo aparatą: dabar vieni mokesčiai – per dideli, kiti – išvis kvaili. Atsiranda ir tokių, kurie išmoksta juos išvis apeiti. Mažinčiau korupciją: manau, kad ji Lietuvoje egzistuoja pradedant nuo viršūnių. Seimūnai jau net nebesivaržo tautos ir akivaizdžiai dangsto nešvarius vienas kito darbus.