|
|
|
Vietoj programinio - statistinis-optimistinis
Vakar Kretingos rajono savivaldybės taryba 14 balsų dauguma patvirtino 2009 metų rajono Savivaldybės biudžetą - 103 mln. 542,1 tūkst. Lt, kurio įvykdymu nėra garantuota, kurį po pusmečio, o gal net praėjus mėnesiui-kitam teks keisti. Tarybos reikalavimu, šių metų biudžetas pirmąkart turėjo būti rengiamas pagal biudžeto lėšų naudotojų pateiktas programas. Tačiau ir šįkart parengti programinį biudžetą Savivaldybės administracijai nepavyko. Socialdemokrato Konstantino Skieraus tvirtinimu, 2009 metų biudžetas yra tik iš dalies programinis. K.Skierus vienintelis balsavo prieš 2009 metų biudžeto tvirtinimą, balsuojant susilaikė ir jo bendrapartiečiai. “Tai statistinis-optimistinis biudžetas. Nebalsavau už jį, nes pirmiau reikėjo patvirtinti programas, o po to - biudžetą. Padarė antraip ir patvirtintos lėšos - vėl kaip katė maiše. Statybos-urbanistikos skyriui skirta 800 tūkst. Lt. Kur tos lėšos nueis? Antra priežastis - biudžetas, neatsižvelgiant į sunkmetį,- kaip gerais metais. Nėra jokio taupymo. Iš tikrųjų naujoji Savivaldybės valdžia bijo pripažinti, kad teks mažinti Savivaldybės institucijose dirbančiųjų skaičių arba jų atlyginimus - 15, o gal 30 procentų”,- teigė tarybos narys. Konstantinas Skierus, Valerijonas Kubilius piktinosi, kad neliko dar praėjusių metų gruodį pateiktame pirminiame biudžeto projekte buvusių siūlymų ir itin svarbaus - skirti apie 1 mln. Lt naujoms Kretingos miesto Petrikaičių ir Darbėnų miestelio Baltkalnio kapinėms įrengti. “Praeina pusė dienos, kol besuranda vietą naujam kapui Kretingos kapinėse, Darbėnuose išvis nebėra vietų”,- teigė V.Kubilius, pareiškęs, jog tvirtinant biudžeto projektą vien dėl šios priežasties ir susilaikys. Mero pavaduotoja Jolita Vaickienė aiškino, jog naujoms kapinėms įrengti lėšų nebeliko, nes jų reikėjo Kretingos miesto Pietinio kvartalo gatvių tvarkymo ir Kretingos muziejaus renovacijos projektų kofinansavimui. Kretingos muziejus, negavęs 300 tūkst. Lt, netektų 5 mln. Lt. Virginijus Brazauskas aiškino, jog muziejus kofinansavimui turėtų panaudoti specialiąsias lėšas. Konstantinas Skierus, kiti so- cialdemokratai piktinosi, kad galutinį biudžeto variantą sudėliojo keturių tarybos komitetų pirmininkai. “Tai kam mums reikėjo dirbti. Tegul jie ir patvirtina. Negalime su politiniais sprendimais žaisti 44 tūkstančių rajono gyventojų gyvenimu”,- kalbėjo K.Skierus. Meras J.Mažeika pareiškė, jog atsižvelgti į visų 25 tarybos narių siūlymus yra neįmanoma. Vienas fondas verslui skatinti Posėdžio pradžioje opozicine frakcija pasiskelbusius socialdemokratus nustebino biudžeto projekte vėl atsiradę Kaimo plėtros ir Smulkaus bei vidutinio verslo skatinimo fondai, į kurių kiekvieną buvo numatyta po 50 tūkst. Lt, nors buvę nutarta, tam pritaręs ir J.Mažeika, kad šių fondų, kaip vieno iš tarybos nesantaikos šaltinių, neliks. Vieningos nuomonės dėl skatinimo fondų reikalingumo neturėjo ir socialdemokratai. V.Kubilius siūlė pasekti pavyzdžiu alytiškių, kurie verslui savivaldybėje skatinti skyrė 0,3 proc. biudžeto lėšų. Povilas Turauskis tvirtino, jog norint, kad rajono ūkininkai gautų kuo didesnę ES paramą, reikia sudaryti galimybę biudžeto lėšomis padengti bent dalį palūkanų. ES lėšos skiriamos su sąlyga, kad ūkininkas daliai projekto skirs nuosavas ar skolintas lėšas. “Mes tam reikalui nerandame 1 proc. - 100 tūkst. Lt - nuo biudžeto, o prarasime milijonus. Galvojau, kad dabartinė dauguma turės politinės valios spręsti problemas iš esmės, bet nusivyliau”,- teigė tarybos narys. Į V.Kubiliaus ir P.Turauskio siūlymus taryba neatsižvelgė, tačiau pritarė V.Karaliūno siūlymui ir abu fondus sujungė į vieną - 100 tūkst. Lt fondą, skirtą tiek žemės ūkio, tiek kitam smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti. Algimantas Šoblinskas pareiškė, kad fondo lėšas turėtų skirstyti taryba. Biudžeto projekte be fondų sujungimo buvo padarytas dar vienas pakeitimas - 50 tūkst. Lt sumažintas administracijos direktoriaus rezervas, kuriame liko 300 tūkst. Lt. 50 tūkst. Lt atiteko bažnyčioms remti. Numatyti biudžete lėšų bažnyčioms paprašė V.Kubilius. Nedelsiant imtis taupymo Socialdemokratas Steponas Baltuonis prisipažino, jog prieš biudžeto tvirtinimą neužmigo visą naktį. “Kol žaidėme taryboje jungtuves, skyrybas, nebematėm realybės. Pripažinkim, jog yra bėda, kad mes, politikai, nenešam jokios atsakomybės už šį biudžeto projektą. Dabar reikia tvirtinti biudžetą. Rytoj - sėsti ir žiūrėti, kur ir kiek galime mažinti, sutaupyti. Mažinti atlyginimus, etatus bent 10 proc. ir kitas išlaidas. Nes šis biudžeto projektas per daug optimistinis. Gali būti taip, kad po pusmečio neturėsime pinigų atlyginimams”,- kalbėjo politikas. Mero pavaduotoja Jolita Vaickienė tvirtino, jog norint mažinti etatų skaičių pirmiausia reikia pakeisti Savivaldybės įstaigų struktūrą. “Savivaldybėje per 2 savaites, kaip verslo įmonėje, to nepadarysi. Galioja įstatymai, poįstatyminiai aktai”,- teigė J.Vaickienė. Juozas Pelionis buvo įsitikinęs, jog svarstymai apie darbuotojų atleidimus, atlyginimų mažinimus žmones gena į paniką ir kad tą daryti dar nėra reikalo. “Bedarbystė rajone auga. Jai mažinti lėšų biudžete neskyrėme ir dar gąsdiname atleidimais”,- teigė jis. Povilas Turauskis tikino, jog galimybių taupyti yra ir daugiau. “Kiek čia šiandieną šilumos - 23 laipsniai, kai užtektų ir 19 laipsnių (apie tarybos posėdžių salės temperatūrą,- aut. past). Du seniūnai iš Salantų atvažiavo dviem automobiliais, kai galėjo vienu”,- į čia pat esantį akivaizdų neūkiškumą baksnojo politikas. 2009 metų rajono Savivaldybės biudžeto projektą Savivaldybės administracijai teko rengti tarpuvaldžiu - kai viena tarybos politikų dauguma keitė kitą. Nepaisant to, administraciją ir biudžeto rengimui vadovavusį administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyrių vakar už biudžeto rengimą gyrė meras Juozas Mažeika ir buvęs meras Valerijonas Kubilius, tarybos narė Vida Giedrimienė. Nerimsta dėl paminklo Liberalę Vidą Giedrimienę papiktino 2009 metų biudžeto programoje J.K.Chodkevičiaus paminklo statybai numatyti 100 tūkst. litų. Tarybos narė priminė, jog paminklui statyti konkursą laimėjęs Adomas Skiezgelas pasiūlė 190 tūkst. Lt kainą, o taryba paminklui buvo numačiusi 290 tūkst. Lt. “Kodėl dabar reikalauja papildomai 100 tūkst. Lt. Jis kūrybiniame konkurse buvo antras, pirmi buvo kauniečiai, jų pasiūlyta pastatymo kaina ir buvo apie 290 tūkst. Lt. Yra tokių dalykų, kurių žmonės nebesupranta”,- teigė V.Giedrimienė. J.Mažeika patikino, jog konkursą vykdė Viešųjų pirkimų komisija ir A.Skiezgelas jį laimėjo teisingai, o papildomų 100 tūkst. Lt prireikė pakeitus vietą paminklui. V.Giedrimienė nesutiko, teigdama, jog visiems autoriams vieta buvo nurodyta iš anksto. Paminklo Kretingos miesto įkūrėjui pastatymu itin susirūpinęs yra tarybos narys Juozas Pelionis. Sunerimęs, kad dauguma atsakiusiųjų į “Pajūrio naujienų” internetinėje svetainėje pateiktą klausimą, ar Kretingoje šiandieną reikia statyti šį paminklą, tarybos narys tikino, jog žmonių negatyvus požiūris pasikeistų, jeigu jie būtų daugiau informuoti apie šią iškilią asmenybę. J.Pelionis specialiai studijavo J.K.Chodkevičiaus biografiją ir, jo manymu, ne tik neturi kilti abejonių dėl paminklo statybos, bet ir paminklo atidengimui neužtenka krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pažadėto kariūnų orkestro bei kareiviškos košės. “J.K.Chodkevičius nusipelnė ne tik Lietuvai, bet ir Europai, Lenkijai, Ukrainai. Į paminklo atidengimą reikia pakviesti ir šių šalių ambasadorius”,- sakė jis. J.Pelionio manymu, lėšų paminklui reikėjo prašyti šalies Vyriausybės iš Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo programos ar kitų šaltinių. “Ir dabar ne vėlu kreiptis. Reikia įpareigoti merą. Manau, kad ir Lukašenka su Juščenka prisidėtų”,- šmaikštavo jis. J.Mažeika patikino, jog prašymą dėl 100 tūkst. Lt paminklo statybai skyrimo Vyriausybei jau išsiuntė. “Prieš savaitę to prašymo dar nebuvo. Reikėjo ne 100, o 200 tūkstančių prašyti”,- sakė J.Pelionis. Tarybos patvirtintame 2009 metų rajono savivaldybės biudžete papildomi 100 tūkst. Lt paminklui statyti liko, nebuvo išbraukti.
|
|
